„Pas mus visi patogumai – tualetas ir kriauklė, net ir bendro dušo nėra. Kol dukra buvo mažytė, maudydavau ją vonelėje, kurią davė „Caritas“, bet dabar nebetelpa“, – rodė mama.
Paklausta, kur dingo bendrabučio tipo namuose visais laikais buvę dušai, Irina negalėjo paaiškinti: „Neįsivaizduoju. Kai nueinu į Savivaldybę, socialinio būsto darbuotojai klausia, kodėl nėra dušo. Tačiau ne aš, o jie turi žinoti, kodėl“, – pikta moteriai.
Vilnietė kreipėsi į savivaldybę, kad pagerintų sąlygas, ją su dukra perkeltų į būstą su dušu. Labiausiai jo stinga vasarą – kai karšta norisi ne kartą per savaitę, o kasdien nusimaudyti. Savaitgaliais praustis važinėja į Vilnių, pas mamą. Vasarą eina prie upės, tačiau kai atšąla, šis variantas atpuola.
Nepastebėjo, kad be dušo
„Aš seniai svajoju apie geresnį socialinį būstą, bet nieko nėra. Kelis siūlė, bet labai prastuose namuose, kur narkomanai, alkoholikai, o dukra dar maža, „pijokų“ bijo. Aš pati alkoholio nevartoju, nes neleidžia sveikata“, – pasakojo nuo vaikystės epilepsija serganti DELFI pašnekovė.
Neseniai savivaldybė jai pasiūlė kitą butą – su tualetu ir dušu, bet lauke. „Kaip aš žiemą lauke vaiką maudysiu? Ir taip serga“, – atsisakymą kraustytis argumentavo Naujosios Vilnios gyventoja.
Paklausta, kodėl sutiko apsigyventi socialiniame būste su daliniais patogumais, Irina pasakojo anksčiau gyvenusi Vilniaus rajone. Tačiau šeimininkai, iš kurių nuomojosi kampą, neįspėję paprašė skubiai išsikraustyti, nors jos dukra dar buvo visai maža. „Kreipiausi į savivaldybę, mums be eilės skyrė šitą kambarį. Aš nė nepastebėjau, kad be dušo – mirk gyvenk reikėjo stogo virš galvos, todėl iš karto sutikau“, – prisiminė moteris.
Eilėje 570-ta
Irina minėjo, kad vietos pas mamą jai su dukra nėra: dviejų pereinamų kambarių bute gyvena ne tik jos brolis, sesuo, bet ir kita sesuo su dviem vaikais, neseniai grįžusi iš užsienio.
„Apie savivaldybės skiriamą butą net nesvajoju ir neprašau – eilėje esu 570, o per metus žmonėms gal tik po 5 skiria. Tačiau dabartinių sąlygų pagerinimo jau kelerius metus laukiu“, – sakė vilnietė.
2015 m. sausį už komunalinius patarnavimus mokėjo 50 eurų, už balandį – 36 eurus. Socialinio būsto nuoma siekia beveik 10 eurų per mėnesį.
Puse etato valytoja dirbanti moteris gauna ne pusę minimumo, o 30 proc. didesnį atlyginimą – dar 80 eurų per mėnesį prisideda nedarbingumo pašalpos. Kadangi viena augina vaiką, dukters tėvas per mėnesį perveda 106 eurus.
Paklausta, ar pasvajoja apie savą būstą, moteris tik mojo ranka: „Svajoti nedraudžiama, tačiau nėra galimybių nusipirkti. Bandžiau domėtis galimybe imti paskolą, tačiau pasakė, kad per mažos pajamos ir niekas neduos“.
Kraustysis į savivaldybę
Tame pačiame bendrabutyje ketverius metus kambarį nuomojasi ir Jolanta su dukra. Už nuomą moka po 60 eurų per mėnesį. Laiku moka už patarnavimus, tačiau turi išsikraustyti, nes pasikeitė šeimininkų planai.
„Išsinuomočiau kitą būstą, tačiau dabar labai pabrango nuoma, o uždirbu minimumą“, – guodėsi moteris.
Kiek domėjosi, dabar be 100-130 eurų būsto neišsinuomosi. Plius, kainuos mokesčiai už paslaugas, kurie priklauso nuo kvadratūros. „Pasiskaičiavau, kad už būsto nuomą ir paslaugas tektų mokėti apie 200 eurų, o mano atlyginimas 250 eurų į rankas. Ir tų dažnai negaunu, nes dukra vis serga ir serga“, – išeities kol kas nemato Jolanta.
Dar labiau padėtį apsunkino dukters liga. „Nustatė atopinį dermatitą, todėl aš jai ir vonią turiu dezinfekuoti, kai maudau, ir naudoti specialius kremus. Prašau savivaldybės, kad skirtų mums bendrabutį, bet eilėje esu 117-ta, o buto iš savivaldybės tai iš viso nesitikiu gauti – eilėje prieš mus daugiau kaip 1000 šeimų“, - sakė DELFI pašnekovė.
Moteriai, kuri viena augina vaiką ir dirba gaudama minimalią algą, išgyventi niekaip neišeina. Paklausta, kokią išeitį mato, moteris sako: „Jokios. Kai išmes iš buto, su dukra ir daiktais kraustysiuosi į savivaldybę“.
Socialiniai būstai be patogumų – normalu? Savivaldybės komentaras
DELFI domėjosi, kokia Vilniaus savivaldybės pozicija dėl patogumų socialiniuose būstuose: ar dalis butų gali būti be jų, nes taip žmonėms pigiau, mažiau kainuoja mokesčiai ar vis dėlto, 21 a. ir kanalizacija, dušas, tualetas – ne prabanga, o būtinybė netgi mažas pajamas turintiems žmonėms?
Socialinio būsto skyriaus duomenimis, šiuo metu Vilniaus mieste yra 3867 Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai. Iš jų 2637 Vilniaus miesto savivaldybės būstai ir 1230 socialinių būstų.
2757 būstai aprūpinti visais patogumais (įrengtas centrinis šildymas, vandentiekis ir kanalizacija), kituose būstuose yra įrengti daliniai patogumai, dar dalis tik su krosniniu šildymu, vandens kolonėlėmis gatvėse ir pan.
Pagal daugiau nei prieš 10 metų patvirtintus teisės aktus, savivaldybės žmonėms gali nuomoti tik tinkamą būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, ne mažesnis kaip 8 kvadratiniai metrai ir atitinka higienos, gaisrinės saugos ir kitus reikalavimus.
Kaip pabrėžiama Savivaldybės atsakyme, nemaža dalis būstų buvo išnuomoti ir apgyvendinti dar iki teisinio reglamentavimo, susijusio su būstų tinkamumo gyventi reikalavimais, sąlygų nustatymo. Todėl „galimi atvejai, kuomet būstai nėra aprūpinti visais būtinais patogumais, tokiais kaip vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas ir kt.“
Papildomais ir būtinais patogumais būstus administruojanti savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, būstus aprūpina „atsižvelgdama į aplinkybes ir įvertinus patogumų įrengimo būtinybę“. Tai daroma „pagal galimybes“.
Per metus – 6809 prašymai. Socialinio būsto skyrimo naujovės
Vilniaus miesto savivaldybėje 2014 m. į laukiančių socialinio būsto sąrašus buvo įrašyti 6809 asmenys (šeimos).
Sausį įsigaliojo naujas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuriame daug naujovių. Pvz., laukiantys socialinio būsto kasmet privalo deklaruoti pajamas ir turtą. Asmenys ir šeimos, nedeklaravę turimo turto, pajamų arba jei už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir pajamos daugiau kaip 20 procentų viršys įstatymo nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, bus išbraukti iš sąrašo turinčiųjų teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus mieste.
Taip pat bus išbraukti asmenys, kurie gyvenamosios vietos nedeklaravę Vilniuje.
Atsakyti, kiek asmenų (šeimų) laukia valstybės paramos įsigyti ar išsinuomojant socialinį būstą Vilniaus mieste, savivaldybė galės tik tuomet, kai iš sąrašų išbrauks neatitinkančius įstatymo reikalavimų.
Šiuo metu visose Lietuvos savivaldybėse diegiama nauja paraiškų apskaitos sistema SPIS, kurios pagalba bus tvarkoma informacija, susijusi su parama būstui įsigyti ar išsinuomoti.
