Kaip teigia Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos vykdančioji direktorė Marta Čubajevaitė, Lietuvos oficialioji parama vystymuisi nuolatos menksta.
„Nepaisant tarptautinio lygmens pareiškimų iki 2015-ųjų Lietuvos skiriamą oficialiąją paramą vystymuisi padidinti iki 0,33 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, Lietuvos parama vystymuisi mažėja. 2013 m. ji tesudarė 0,11 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, o 2014 m. – vos 0,09 proc.“, - sako M. Čubajevaitė, kuri dalyvavo diskusijoje apie Lietuvos stojimą į EBPO.
Jos teigimu, toks oficialiosios paramos vystymuisi mažėjimas nėra suderinamas su Lietuvos siekiu įstoti į „turtingųjų klubą”.
„Išties vertėtų suprasti, kad įstojus į EBPO bus pagerinta ne tik verslo aplinka Lietuvoje, bet kaip išsivysčiusios ekonomikos šaliai teks prisiimti ir didesnę atsakomybę bei skirti didesnį dėmesį vystomojo bendradarbiavimo politikai. Norisi tikėtis, kad Lietuvai įstojus į „turtingųjų klubą”, atsiras daugiau politinės valios vykdyti savo pareiškimus ir skirti atitinkamą paramos dalį, tobulinti vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą, teisinę bazę“, - teigia Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos vykdančioji direktorė.
M. Čubajevaitė primena, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę užsienio šalių parama padėjo kurti demokratines institucijas, gerinti teisinę sistemą, kurti pilietinę visuomenę. Pasak jos, Lietuva turi grąžinti moralinę skolą ir pati prisidėti prie skurdesnių ar silpniau išsivysčiusių valstybių gerovės.
Tačiau M. Čubajevaitė sako nesutinkanti, kai sakoma, kad paramą reikia skirti mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Jos teigimu, trys ketvirtadaliai skurstančių gyvena vidutinių pajamų šalyse.
„Tai nėra vien tik alkstančiųjų pamaitinimas ir išmokymas žvejoti, kaip yra įprasta manyti, kalbant apie vystomąjį bendradarbiavimą. Tai ir universaliųjų žmogaus teisių, tokių kaip žodžio laisvė, įtvirtinimas“, - sako ekspertė.
Estija ir čia mus pralenkė
Lietuva oficialų prašymą įstoti į EBPO pateikė 2002 m., tačiau kvietimo pradėti derybas dėl narystės Vilnius sulaukė tik 2015 m. balandžio 9 d. Estija EBPO nare tapo 2010 m.
EBPO susikūrė prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos prisijungus JAV ir Kanadai. Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos tikslas buvo atstatyti po Antrojo pasaulinio karo nusilpusią šalių ekonomiką. Reformuota organizacija – EBPO – plėtoja ekonominės ir socialinės politikos gaires, jos narėmis gali tapti tik stabilios, ekonomiškai išsivysčiusios šalys.
Diskusijoje, kurią organizavo Rytų Europos studijų centras, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma bei asociacija „Litdea“, viešėjo ir EBPO paramos vystymuisi komiteto vadovas Ericas Solheimas.
Jo teigimu, padėdama besivystančioms šalims Lietuva gali išsirinkti vieną sritį, kurioje jaučiasi stipti, ir į ją sutelkti ribotus turimus išteklius. E. Solheimo manymu, tai galėtų būti švietimas arba technologijos.
Kodėl Lietuvai reikia stoti į EBPO?
Ar Lietuvai reikia stoti į „turtingųjų klubą“, jei šalies politikai nuolat skundžiasi išteklių trūkumu ir skylėtu biudžetu? Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Audronius Ažubalis įsitikinęs, kad reikia.
„Narystė EBPO suteikia savotišką mūsų valstybės kokybės ir patikimumo „sertifikatą“. Užsienio partneriai ima kitaip vertinti mūsų valstybės socialinį-ekonominį išsivystymą, reputaciją ir balsą tarptautinėje arenoje. Kartu tai nauja platforma formuoti partnerių koalicijas, mūsų tarptautinė politika gali tapti efektyvesnė“, - sako politikas.
A. Ažubalis teigia, kad kartu tai ir galimybė didinti vystomojo bendradarbiavimo svorį Lietuvos užsienio politikoje. Politikas nesutinka, kad šiam tikslui skiriamos lėšos yra pinigų švaistymas, mat vystomasis bendradarbiavimas yra šalies minkštosios galios stiprinimas: taip siekiama nacionalinių interesų – pagerinti Lietuvos įvaizdį, užmegzti partnerystę, suformuoti draugų koalicijas.
Pasaulio bankas Lietuvą klasifikuoja kaip besivystančią valstybę, tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius ragino Pasaulio banko prezidentą pakeisti Lietuvos, Latvijos ir Estijos statusą iš besivystančių į išsivysčiusias.
Tarptautinių organizacijų vertinimai yra svarbūs tuo, kad turi įtakos šalies reputacijai investuotojų akyse. Narystė EBPO taip pat laikoma svarbiu veiksniu šalies reputacijai bei minkštosios galios stiprinimui.
