"Vėl klausiu savęs ir jūsų: kokį pagrindą šalies raidai kloja naujas Valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymas? Tiesą sakant, dar niekad pasirašydamas šį įstatymą nebuvau tikras, ar biudžetas padės modernizuoti valstybę, ar užtikrins svarbiausius visuomenės poreikius, ar valstybės išlaidos atitiks mokesčių mokėtojų išgales?", - sakė prezidentas.
Jis pažymėjo, kad nuolat kartojami, bet nevykdomi politikų įsipareigojimai kelia įtampą ir ūkio, ir socialinėje srityse, o tai didina žmonių nepasitikėjimą valdžia, o kartais - ir valstybe.
"Būtent todėl ne kartą raginau Seimą atsisakyti prieštaringų ir realiai neįgyvendinamų įstatymų leidybos", - sakė V.Adamkus, prisipažinęs, kad svarstė galimybę grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti kitų metų biudžeto įstatymą.
Pabrėžęs, kad šių metų biudžetas Seimo socialdemokratų iniciatyva jau atsidūrė Konstituciniame Teisme, kad dėl biudžeto į Teismą kreipėsi ir premjero Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė, prezidentas teigė, jog susidūrėme ne tik su politine, finansine, bet ir su akivaizdžia teisine problema.
"Gaila, kad ją išspręsti laiku valdančiajai daugumai pritrūko politinės valios", - pridūrė V.Adamkus. Todėl jis paragino Seimą ir Vyriausybę su biudžetu susijusias problemas išspręsti jau kitų metų pradžioje.
"Vis dėlto dabarties ekonominėje ir politinėje tikrovėje prastas biudžetas yra geriau negu jokio biudžeto. Šiandien Lietuvai kaip niekad reikia stabilumo. Todėl ir pasirašiau 2002-ųjų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymą", - sakė V.Adamkus.
Biudžeto įstatyme planuojamos kitų metų valstybės biudžeto pajamos yra 8,868 mlrd. litų, išlaidos - 10,003 mlrd. litų. Valstybės biudžeto deficitas - 1,135 mlrd. litų. Nacionalinis biudžetas kitąmet turėtų gauti 10,331 mlrd. litų pajamų, o jo išlaidos sieks 11,466 mlrd. litų.
Seimo opozicija kritikavo kitų metų valstybės biudžetą, kuriame sveikatos apsaugai bei švietimui numatoma skirti mažiau lėšų, negu to reikalauja įstatymai. Prezidentas V.Adamkus tarp pat yra atkreipė dėmesį, kad biudžetas nesuderintas su kai kuriais įstatymais.
Įstatymai numato, jog sveikatos apsaugai turi būti skirta ne mažiau kaip 5 proc. BVP, švietimui - 6,5 proc. BVP, o mokslui ir studijoms - 1,5 proc. BVP. Biudžete šioms sritims skirta mažiau.
Pabrėžęs, kad stabili ir racionali mokesčių sistema galėjo būti geriausia Kalėdų dovana šalies verslui, prezidentas apgailestavo, kad "Seimas nespėjo to padaryti, kaip ir anksčiau, einama pusinių sprendimų keliu".
V.Adamkus sakė, jog nors diskusijos rodo, kad ne visi verslininkai pritaria Pelno mokesčio įstatymui, jis nutarė jį pasirašyti. Pasak prezidento, šį sprendimą jis priėmė, remdamasis "tais finansų specialistais, kurie pateikė įtikinamų argumentų už šį įstatymą".
Šią savaitę priimtas Pelno mokesčio įstatymas nuo kitų metų sumažino pelno mokesčio tarifą nuo 24 iki 15 proc., ir panaikino lengvatas investuojamam pelnui - jis bus apmokestinamas 15 proc. tarifu. Šiuo metu investuojamam pelnui taikomas nulinis mokesčio tarifas.
Prezidentas taip pat pranešė, kad nutarė vetuoti daug ginčų ir aistrų sukėlusias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas.
"Gerai suprantu, ir nuomininkus, ir savininkus. Kaip visa mūsų tauta, jie patyrė ir iki šiol patiria istorinę neteisybę. Ją atlyginti tikrai nėra lengva. Vis dėlto nė viena Vyriausybė nedėjo pakankamai pastangų, kad tai būtų padaryta", - kalbėjo šalies vadovas.
Jo nuomone, Seimo priimtos pataisos problemos neišsprendžia, o dar labiau ją paaštrina. "Taip griaunamas pasitikėjimas teisine valstybe. Taip griaunamas pasitikėjimas mūsų Konstitucija. Ji aiškiai skelbia: "Nuosavybė neliečiama", - pabrėžė prezidentas.
Jis pridūrė, kad tą gerai supranta ir Vyriausybės vadovas, pasisakęs prieš šį Seimo sprendimą. V.Adamkus išreiškė viltį, kad dauguma Seimo narių parems Lietuvos prezidento ir premjero poziciją, ir pagaliau bus teisingai ir teisėtai atlyginta mūsų žmonėms istorijos padaryta skriauda.
Ketvirtadienį, nepaisydamas Vyriausybės prieštaravimo bei teisininkų įspėjimų dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai, Seimas priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, kurios suteiks nuomininkams galimybę privatizuoti jų užimamą gyvenamąjį plotą grąžintinuose namuose.
Nuomininkų užimamą plotą turės išpirkti valstybė, išmokėdama kompensacija savininkams, o nuomininkai gaus teisę privatizuoti gyvenamąjį plotą, kuriame jie gyvena. Tai jau devintasis įstatymas, kurį šiemet vetavo prezidentas. Iš 8 pakartotinai grąžintų įstatymų, kuriuos jau svarstė Seimas, 6 kartus prezidento siūlymai buvo atmesti. 8 įstatymus prezidentas paliko pasirašyti Seimo pirmininkui.
Iš viso nuo savo kadencijos pradžios V.Adamkus vetavo 50 teisės aktų.
