Teisėjas Rehmetullah Jaffri (Rehmetula Džafris) pripažino N. Sharifą kaltu dėl lėktuvo grobimo bei terorizmo ir išteisino buvusį premjerą dėl mėginimo nužudyti ir žmonių grobimo.
Teisėjas taip pat nusprendė konfiskuoti N. Sharifo turtą ir nurodė nuteistajam sumokėti 2 mln. rupijų (148 tūkst. litų) kompensaciją minėto lėktuvo keleiviams bei įgulos nariams. Be to, buvusiam premjerui paskirta papildoma 1 mln. rupijų bauda.
Kiti 6 kaltinamieji šioje byloje, tarp kurių yra N. Sharifo brolis, buvo išteisinti.
Tikimasi, kad buvęs premjeras teismo nuosprendį apskųs.
Per teismo posėdį netoli vyro sėdėjusi N. Sharifo žmona Khulsoom (Chulsum) šnabždėjo maldas iš Korano.
Spalio 12 dieną "Pakistan International Airlines" lėktuvas suko ratus virš šalies pietuose esančio Karačio oro uosto, kurio signalinės šviesos buvo išjungtos, o tūpimo takus blokavo ugniagesių mašinos.
Lėktuvui buvo leista tūpti armijai perėmus šalies valdymą, bet tuo metu kuro buvo belikę vos 7 minutėms skrydžio. Tarp lėktuvo keleivių buvo 60 mokinių iš amerikiečių mokyklų Pakistane, kurias lanko JAV ir kitų šalių diplomatų vaikai.
Kovo 25 dieną, lankydamasis Pakistane, JAV prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas) paprašė šalies karinių valdytojų nepasmerkti N. Sharifo myriop.
Tuo metu P. Musharrafas sakė nesąs kerštingas žmogus ir sutiksiąs su teismo sprendimu.
Pagal Pakistano įstatymus už lėktuvo pagrobimą gali būti skiriama mirties bausmė.
Byloje išteisinti: buvęs Pandžabo provincijos vyriausiasis ministras Shahbazas Sharifas (Šahbazas Šarifas), buvęs "Pakistan International Airlines" vadovas Shahidas Haqqanas Abbasi (Šahidas Hakanas Abasis), buvęs patarėjas sindų reikalams Ghausas Ali Shahas (Ghausas Alis Šahas), buvęs antikorupcijos biuro pirmininkas Saif-uras Rehmanas (Saifuras Rehmanas), buvęs Sindo provincijos vyriausiasis policijos komisaras Rana Maqboolas (Rana Makbulas) ir buvęs aukštas valstybės tarnautojas Saeedas Mehdi (Saidas Mehdis).
1979 metais Pakistane buvo pakartas armijos nušalintas premjeras Zulfikaras Ali Bhutto (Zulfikaras Alis Bhutas), kaltintas sąmokslu nužudyti politinį priešininką. Šalį tuo metu valdė diktatorius generolas Mohammedas Zia-ul Haqas (Mohamedas Zija ul Hakas).
Apsauga prie Karačio teismo buvo griežta. Viršuje skraidė kariuomenės sraigtasparnis, o kareiviai ir policininkai nuo gretimų namų stogų laikė nutaikytus automatus į apačioje esančias gatves.
N. Sharifas ir kiti kaltinamieji buvo atvežti į teismą šarvuočiais, apsupti kariuomenės gvardiečių.
Keturi N. Sharifo Pakistano musulmonų lygos (PML) aktyvistai bandė surengti demonstraciją prie teismo rūmų, tačiau buvo suimti, pranešė liudininkai. Išvedami policijos, demonstrantai skandavo lozungus prieš kariuomenę ir skelbė N. Sharifą savo premjeru.
PML atstovai anksčiau sakė, jog nekvies savo rėmėjų išeiti į gatves.
1997 metais N. Sharifas buvo išrinktas dviejų trečdalių dauguma. Jo vyriausybė buvo plačiai sveikinama, tačiau netrukus įsivėlė į konfliktus su Pakistano institucijomis. Galų gale N. Sharifas atleido vyriausiąjį Aukščiausiojo teismo teisėją ir privertė atsistatydinti prezidentą bei ankstesnį kariuomenės vadą, vadovavusį iki P. Musharrafo.
N. Sharifas bandė įdiegti Pakistane islamo teisę. Tačiau jam nepavyko prastumti įstatymo dėl jos įvedimo aukštuosiuose parlamento rūmuose, kuriuose dominuoja opozicija. Tuo tarpu įtakingesni žemieji parlamento rūmai, kuriuose daugumą sudaro N. Sharifo Pakistano musulmonų lygą atstovaujantys deputatai, šį projektą priėmė.
N. Sharifą teisęs antiteroristinis teismas buvo įsteigtas jo vadovavimo laikotarpiu. N. Sharifas siekė, kad nuteistieji šiame teisme neturėtų teisės apskųsti nuosprendžio. Tačiau Aukščiausiasis teismas pripažino tokį projektą nekonstituciniu ir suteikė šiems nuteistiesiems mažiausiai vienos apeliacijos padavimo teisę.
N. Sharifo nušalinimą sveikino daugelis pakistaniečių, kuriems kėlė neviltį korupcijos suklestėjimas.
