Vyriausiasis derybininkas Petras Auštrevičius teigė, kad baigiamajame derybų etape Lietuvai pavyko atsidurti tarp geriausiai besiderančių kandidačių.
"Dabar jaučiame atsakomybę išlaikyti užimtas pozicijas ir sukaupti visas jėgas deryboms dėl sunkiausių valstybei ir aktualiausių gyventojams skyrių - energetikos, žemės ūkio, mokesčių ir finansų paketo, kuriame bus numatyta finansinė ES parama Lietuvai", - sakė P.Auštrevičius.
Iš šešių pernai derybas pradėjusių kandidačių, Lietuva ir Latvija yra suderinusios daugiausiai derybinių skyrių - po 23. Slovakija baigė derėtis dėl 22, Malta - dėl 20, Bulgarija - 13, Rumunija - 9 skyrių.
Dviem metais anksčiau derybas pradėjusios Estija ir Lenkija yra baigusios derėtis dėl 20 skyrių. Toliausiai derybose yra pažengusios Slovėnija - 26 derybų skyriai, Čekija, Vengrija bei Kipras - 24 skyriai.
Per visus šiuos metus Lietuva iš viso preliminariai baigė derėtis dėl 16 skyrių.
Transporto skyriuje, kuris yra labai svarbus Lietuvos ekonomikai, ES nuo Lietuvos įstojimo į organizaciją sutiko visiškai atverti tarptautinę kelių transporto rinką. Šiame skyriuje Lietuva išsiderėjo tris pereinamuosius laikotarpius.
Lietuvos vežėjai turės įmontuoti tachografus (darbo ir poilsio režimą registruojančią įrangą) į vidaus vežimus vykdančiius krovininius automobilius iki 2006-ųjų metų pradžios. Tarptautinėje rinkoje dirbantiems vežėjams šis pereinamasis laikotarpis nėra aktualus, nes jie jau naudoja tachografus.
Lietuva taip pat išsiderėjo vienerių metų pereinamąjį laikotarpį orlaivių keliamo triukšmo ribojimui. Nuo kitų metų balandžio mėnesio į ES šalis nebus įleidžiami triukšmingi lėktuvai, neturintys tarptautinio triukšmo sertifikato.
Šios normos įgyvendinimas didesnių sunkumų sukeltų Kauno oro uostui, kuris 80 proc. pajamų gauna už triukšmingų trečiųjų šalių orlaivių aptarnavimą.
ES sutiko, kad iki 2005 metų Kauno oro uoste būtų leista aptarnauti triukšmingus trečiųjų šalių orlaivius. Numatoma, kad iki to laiko Kauno oro uostas palaipsniui mažins ir visiškai atsisakys triukšmingų lėktuvų aptarnavimo.
Iki 2005-ųjų Vilniaus, Palangos Kauno ir Šiaulių oro uostuose planuojama įrengti triukšmo kontrolės sistemas.
Derybų metu paaiškėjo, kad bendrovė "Lietuvos avialinijos" kitų metų pavasarį ketina nutraukti triukšmingų lėktuvų skrydžius į ES šalis, todėl jai pereinamasis laikotarpis nėra aktualus.
Trečią pereinamąjį laikotarpį transporto skyriuje Lietuva išsiderėjo dėl finansinio pajėgumo normų taikymo. Pagal ES standartus, norint gauti licenciją krovinių vežimui, įmonė turi užtikrinti finansinį pajėgumą, kurį sudaro 9 tūkst. litų pirmai transporto priemonei ir 5 tūkst. litų kiekvienai papildomai. Šias normas Lietuva galės įgyvendinti iki 2007 metų.
ES Lietuvai taikys vieną pereinamąjį laikotarpį - maksimaliai iki 5 metų bus ribojamas Lietuvos vežėjų dalyvavimas nacionalinio kabotažo (pervežimai kitos šalies teritorijoje) paslaugų rinkoje.
Pereinamojo laikotarpio metu Lietuva taip pat ribos ES šalių vežėjų veiklą mūsų vidaus rinkoje bei sieks dvišalių susitarimų dėl kabotažo rinkos liberalizavimo. Šiuo metu Lietuvos vežėjai iš esmės neteikia kabotažo paslaugų ES šalyse.
Finansų kontrolės skyriuje ES pripažino, kad Lietuvoje jau veikia esminius ES standartus atitinkanti valstybės finansų kontrolės ir audito sistema. Šią sistemą dar reikės tobulinti, užtikrinant, kad valstybės institucijos pagal paskirtį ir efektyviai panaudoja mokesčių mokėtojų pinigus.
Svarbiausią įtaką sėkmingoms deryboms šiame skyriuje turėjo naujo Valstybės kontrolės įstatymo priėmimas, kuris užtikrino nepriklausomą šios institucijos veiklą bei išvadavo ją nuo nebūdingų, policinį atspalvį turinčių funkcijų vykdymo.
Šis derybininkų susitikimas buvo paskutinis per Belgijos pirmininkavimo laikotarpį. Nuo kitų metų pradžios pirmininkavimą ES perima Ispanija, kurios darbotvarkėje plėtra yra vienas iš šešių svarbiausių pusmečio darbų.
Lietuva tikisi derybas su ES baigti kitąmet, o 2004-aisiais - tapti pilnateise nare.
