Pasak jo, 2000 metais už įvairius nusikaltimus užsienyje buvo suimti ar nuteisti 1 827 Lietuvos piliečiai, šiais metais šis skaičius padidėjo 70 proc. - iki 3 091.
Daugiausiai nusikaltimų Lietuvos piliečiai padarė Lenkijoje (909), iš jų Varšuvoje - 580, Seinuose - 329, antroje vietoje yra Ispanija - 824 sulaikymai (daugiausiai dėl plėšimų, reketo, valiutos padirbinėjimo, vagysčių), toliau Vokietija - 660 ir Didžioji Britanija - 101 sulaikymas.
Nusikaltimai šiose valstybėse sudaro 81 proc. visų Lietuvos piliečių padarytų nusikaltimų užsienyje. Praėjusiais metais užsienyje žuvo autoavarijose arba buvo nužudyti 178 Lietuvos piliečiai, šiemet - 15 proc. mažiau - apie 150. Daugiausiai žuvo Lenkijoje ir Ispanijoje.
"Akivaizdu, kad URM turės plačiau pažiūrėti į konsulinį darbą, tai ne tik iki šiol galiojęs siauras požiūris, kad tai yra tik vizų išdavimas. Reikės padidinti konsulinių darbuotojų skaičių", - sakė G.Šiaudvytis. Jo nuomone, pirmiausiai vienu darbuotoju reikėtų padidinti diplomatų korpusą Ispanijoje ir Lenkijoje.
Paprašytas pakomentuoti priežastis, dėl kurių daugėja Lietuvos piliečių nusikaltimų užsienyje, G.Šiaudvytis sakė, kad, jo nuomone, priežastys "glūdi pačioje Lietuvoje -ekonominis ir su juo ateinantis moralinis nuosmukis".
Kartu pareigūnas pažymėjo, kad šiemet Lietuvos piliečiai valstybės sieną kirto 4 mln. kartų, todėl palyginti su šiuo rodikliu, nusikaltimų skaičius nėra labai didelis, tačiau nerimą kelia "sunkėjantis nusikaltimų pobūdis".
Anksčiau daugiausiai lietuvių buvo sulaikoma už vagystes ar nelegalų darbą, dabar - už reketą, nužudymus, fizinį pasipriešinimą policijai. G.Šiaudvytis paragino visus į užsienį vykstančius šalies piliečius apsidrausti, nes, atsitikus nelaimei, tai padės išvengti nelaimių ir didelių išlaidų.
Kalbėdamas apie Lietuvos vizų politiką, G.Šiaudvytis sakė, kad Lietuva sieks "sumažinti smūgį", kurį patirs Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos gyventojai, kai Lietuva jiems įves vizas. Lietuvai siekiant 2004 metais tapti Europos Sąjungos nare, iki to laiko būtina įvykdyti reikalavimus dėl ES išorės sienų apsaugos.
Preliminariai numatoma nuo 2003 metų sausio 1 dienos panaikinti vizų režimo lengvatas Ukrainos sunkvežimių vairuotojams ir Baltarusijos piliečiams, gyvenantiems pasienio zonoje bei išėjusiems į pensiją, o nuo 2003 metų liepos 1 dienos bus įvestas vizų režimas Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gyventojams.
Dabar vizų nereikia į Lietuvą ar per ją į kitas šalis vykstantiems Kaliningrado srities gyventojams bei į šį Rusijos regioną vykstantiems Lietuvos piliečiams. Rusija nuogąstauja, kad Lietuvai ir Lenkijai tapus ES narėmis, tarp jų įsprausta Kaliningrado sritis bus izoliuota.
Pasak G.Šiaudvyčio, bus siekiama, kad vizos būtų kuo pigesnės - apie 10 JAV dolerių (40 litų), o Kaliningrado srities gyventojams kainuotų dar mažiau, kad vizų išdavimas vyktų greitai.
Todėl Lietuva ketina padidinti atstovybių Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje darbuotojų skaičių 79 žmonėmis, iš kurių - 30 diplomatų, taip pat atidaryti konsulinius skyrius Gardine (Baltarusija) ir Sovietske (Kaliningrado sritis).
G.Šiaudvyčio teigimu, tam reikės apie 11 mln. litų. Prognozuojama, kad nuo 2003 metų atstovybės Rusijoje turės išduoti 400 tūkst. vizų, Baltarusijoje - 300 tūkst. vizų, Ukrainoje dabar išduodamų vizų skaičius padidėtų iki 30 tūkst.
"Tai skaičiai, su kuriais mes iki šiol nesame susidūrę", - pažymėjo G.Šiaudvytis. Palyginimui ji sakė, kad praėjusiais metais visose Lietuvos atstovybėse buvo išduota 160 tūkst. vizų.
