aA
Jau seniai akivaizdi tendencija, kad žiniasklaida, užliūliavusi save pasitikėjimo reitingais ir savo įtaką prilyginusi bažnyčios autoritetui, vis labiau ja (įtaka) spekuliuoja. Prisiminkime kad neseną "Lietuvos ryto" ir teisėsaugos institucijų susidūrimą.
Newspaper
Ir tokių tendencijų galima rasti ne tik laikraščių puslapiuose. Artėjančių rinkimų ir įvairių politinių intrigų smagračiams sukantis vis greičiau didesnę poveikio visuomenei dalį perima televizija, vien jau dėl to, kad norint pažiūrėti subtilias propagandines laideles, kol kas dar nereikia mokėti pinigų ir užtenka tik patogiai išsidrėbti fotelyje su nuotolinio valdymo pulteliu rankose.

Atidžiau stebint įvairias nacionalinių televizijos kanalų laidas, susidaro įspūdis, jog televizijos žurnalistai turi kur kas didesnį informacijos interpretavimo talentą nei jų spaudos kolegos. Pvz., antradienio (gruodžio 18 d.) TV3 „Žinių" pradžioje vedėja anonsavo: „Prezidento automobilį taranavusi vilnietė...".

Iš tikrųjų galima pagalvoti, kad į Valdą Adamkų buvo kone pasikėsinta. Tačiau reportaže reporteris ramiai sako, jog Ekonominės policijos inspektorės vairuojamas automobilis lengvai atsitrenkė į Prezidento BMW, buvo sukelta nedidelė avarija, dėl to vairuotoja nubausta 150 Lt bauda.

Tačiau bet kokiu atveju informacinėse žinių laidose interpretacijoms vietos lieka nedaug, paprasčiausiai spaudžia eterio laikas. Šioje srityje su kur kas didesniu polėkiu dirba publicistai, pokalbių ar ambicingai analitinėmis vadinamų laidų vedėjai, atrodo, jau seniai pamiršę objektyvumo pricipus.

Klasikinį stagnavusios, tačiau vis dar elitine vadinamos laidos pavyzdį šią savaitę pateikė Audrius Siaurusevičius savo „Spaudos klube", kuriame po nemažos pertraukos pagaliau vėl atsirado buvęs Andriaus Kubiliaus atstovas spaudai ­ anksčiau kone etatinis šios laidos dalyvis, savaitraščio „Veidas" žurnalistas Audrius Bačiulis.

Šį kartą, studijoje dar viešint opozicijos lyderiui Gintarui Steponavičiui, LSDP atstovui Gediminui Kirkilui, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriui Raimundui Lopatai bei Prezidento patarėjui Dariui Kuoliui, buvo nutarta kalbėti apie Prezidento kalbą per televiziją, nors pastaroji buvo pasakyta beveik savaitę prieš šiam „Spaudos klubui" išeinant į eterį.

Nieko nuostabaus, operatyvumu ši laida niekada nepasižymėjo, lygiai taip pat kaip ir aktualių problemų selekcija ar politinių įvykių raidos analize rengiantis eteriui. Tiesa, esant kitokiems prioritetams, ką tik išvardyti tikslai ir nėra aktualūs. Mat iš visų pasirinktų pašnekovų, vienitelį G. Kirkilą galima būtų priskirti prie potencialių Prezidento kritikų. Visi kiti asmenys priklauso arba vadinamajai Prezidento aplinkai, arba jie atstovauja tuos, kuriem V.Adamkaus figūra yra politišikai naudinga. Laidos vedėjas taip pat nėra išimtis.

Žinoma, pati savaime tokia laida neatrodytų kuo nors išskirtinė, jei nebūtų tiek daug kalbėta ir rašyta apie dabartinio LRT generalinio direktoriaus Valentino Milaknio ir jo komandos politinį užnugarį. A.Siaurusevičiui galima padėkoti bent už tai, kad pabandė sukurti objektyvumo įvaizdį, ir pasikvietė bent vieną žmogų, kuris gana aštriai pasisako Prezidento ir jo aplinkos atžvilgiu.