Neįtikėtina, tačiau patys dosniausi išreiškiant savo jausmus dovanomis yra konservatyvieji anglai. Netgi paprastam apsilankymui svečiuose jie skiria didelį dėmesį. Dovanoja anglai paprastai niekučius: juokingus pakabukus raktams, bokalus alui, aromatines žvakes, simpatiškas suvenyrines lėles, įspūdingus šaukštelius arbatai plikyti. Tačiau visi šie “niekiukai” – jų nuoširdumo ir atsidavimo jūsų namams ženklas.
Anglų šiauriškųjų kaimynų airių dovanojimo tradicijoms didelę įtaką turi religija ir šeima. Šioje šalyje taip pat priimta vaikams dovanoti mažus angeliukus ir medines Kristaus bei Marijos figūrėles, kaip visoje likusioje Europoje – animacinių filmukų herojus. O štai suaugusiųjų neįprasta maloninti jokiomis materialinėmis vertybėmis. Jeigu airiai būna pakviesta pietų, ateidami jie dažniausia atsineša kokį nors ypatingą savo gamybos patiekalą, o viengungiai – butelį vyno. Gaila, tačiau apie gėles namų šeimininkei airiai pagalvoja retai.
Jeigu airių moterys kremtasi, negavę gėlių, tai danės gėlėmis yra tikrai lepinamos, nors puokštės šioje šalyje kainuoja gana brangiai. Gal todėl Danijoje galioja tarsi nerašyta taisyklė dovanoti gėles pirmai progai pasitaikius. Eidami į svečius, danai mėgsta atnešti įvairiausių dydžių ir formų žvakių. Beje, Danija pirmauja pasaulyje pagal žvakių suvartojimą, vadindami žvakės liepsnelę vieninteliu tikru dalyku šiame gyvenime.
O štai austrai mėgsta dovanoti vieni kitiems saldumynus. Reikia pasakyti, kad austriškų konditerinių gaminių kokybė nenusileidžia itališkiems ir prancūziškiems. Todėl obuolių vyniotinis ir firminis austriškas šokoladinis pyragas yra maloniausia dovana tikram austrui. Na, o Kalėdoms čia priimta dovanoti … kasdieninio naudojimo daiktus.
Kadangi pragyvenimas Austrijoje yra gana brangus, čia įprasta artimiesiems dovanoti gražius drabužius ar aksesuarus. Be to, Austrijoje yra viena puiki tradicija: kviesti į balių ar į šventinį renginį garsiojoje Vienos Operoje. Šią tradiciją mėgsta ir vyresni austrai, ir jaunimas.
Pagal saldumynų suvartojimo kiekį per šventes su austrais galėtų lygintis belgai, dievinantys šventes bei suvalgantys po 8 kilogramus šokolado per metus (suaugusiam žmogui). Tačiau ši maža, bet išdidi tauta moka gražiai bei saikingai švęsti bet kokias šventes, kad išmokytų ateinančią kartą gero skonio bei mokėjimo patirti malonumą (taip šį svarbų auklėjamąjį momentą įvardija patys belgai).
Tai liečia ir dovanas: į dovanojimą žiūrima ne kaip į malonų laiko praleidimą, o kaip į labai rimtą renginį. Dovanos prasmė visuomet paaiškinama žodžiu arba raštu ant mažos kortelės, pridedamos kartu, ir pasirinkimas niekuomet nebūna atsitiktinis. Belgas eina į svečius ne tik tam, kad pamatytų, ką jūs turite, bet ir kad pastebėtų, ko jums trūksta, kad pasitaikius progai galėtų papildyti, pavyzdžiui, jūsų graviūrų kolekciją ar padovanoti taip trūkstamą, jo nuomone, žvakidę ant židinio.
Nyderlandų gyventojams galima drąsiai dovanoti knygas, muzikinius kompaktinius diskus, meno albumus, miniatiūrines porcelianines skulptūrėles ir viską, kas susiję su kultūra ir menu, nes laisvalaikio praleidimui čia skiriamas ypatingas dėmesys.
Knygą kaip dovaną vertina ir vokiečiai, nes ši tauta – daugiausiai skaitanti visoje Europoje. Tačiau pačiu maloniausiu siurprizu čia yra laikoma kelionė, kurios kryptis ir trukmė priklauso nuo šeimos biudžeto. Kelionę dažniausiai dovanoja vyras žmonai, prieš tai aptarus visas detales ir smulkmenas, kas, žinoma, gerokai sumažina jos paslaptingumą ir nenuspėjamumą.
Italams dovana pirmiausia yra gero skonio ir rafinuotumo sinonimas. Tai visuomet kažkas su potekste, puikiai supakuota ir įteikta vietoje bei laiku. Nors italai ir yra šykštoki, tačiau, vienąkart nusprendę dovanoti, gerai pasvers savo pasirinkimą ir visaip stengsis įtikti progos kaltininkui. Beje, gero vyno buteliu italas apsidžiaugs nė kiek ne mažiau, negu stilingu kaklaraiščiu. Tiesa, jis niekada nepamirš išaukštinti savo pasirinkimo, nesugebėdamas paslėpti savo garbės troškimo bei noro būti lyderiu.
Argentiniečiams, dievinantiems fiestą, gera bet kokia proga, kuria galima pamaloninti savo artimą. Pagal tradiciją pačios brangiausios ir vertingiausios dovanos artimiausiems žmonėms yra dovanojamos Šv. Kalėdų proga. Jeigu Kalėdų proga pamiršite pasveikinti nors vieną savo pusseserę, apie tai girdėsite visus ateinančius metus. Dovanos būtinai turi būti vienodos vertės visiems šeimos nariams. Todėl “dovanų” biudžetas – atskira šeimos išlaidų lentelės skiltis.
Lenkai turi papročius Kalėdų proga sveikinti ne tik artimiausius žmones, bet ir draugus ir kaimynus bei dovanoti jiems dovanas. Lenkų šeimoje dovanas dalina vyriausias šeimoje vyras, persirengęs Kalėdų Seneliu. Čia stengiamasi dovanoti su fantazija ir būtinai ką nors mielo: moterims – bižuteriją, vyrams – siuvinėtas nosines, rašymo priemones ar pinigines.
O štai portugalai labiausiai vertina rankų darbo dovanėles: nertas staltiesėles ir servetėles, siuvinėtas nosines ar gobelenus, rėmelius fotografijoms, dėžutes. Priimta manyti, kad kartu su tokia dovana dovanojama ir dalelė savo sielos, o dovanos gavėją tai apsaugo nuo nedorų žmonių bei …nereikalingų pirkinių.
Praktiška originalumo stoka – štai kaip galima būtų charakterizuoti skandinavų dovanas. Dovanų sąrašuose pirmauja sporto bei buities reikmenys.
Amerikiečiams, be jokios abejonės, priklauso pirmoji vieta dovanojant brangius siurprizus. Jie vadovaujasi principu: jeigu jau dovanoti, tai dovanoti! Tačiau, tiesą sakant, tai labai sąlygiškas faktas, prisiminus rusišką svetingumą. Juk dovanojimo ceremonija tuo ir vertinga, kad jau nuo neatmenamų laikų ji atspindėjo nuoširdžius jausmus, o ne sąmoningą apskaičiavimą.
Prancūzai mėgsta ir tikrai moka dovanoti. Ir pasirinktos jų dovanos – tai ne duoklė tradicijoms, o kas nors nepamirštamo, originalaus, kas visiškai atitinka žodį “suvenyras” ir reiškia “atminimui”. Pavyzdžiui, mažytę besitiesiančio delno skulptūrėlę su užrašu: “Čia mano širdis…”
