Žemės ūkio viceministro, Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus Kazio Maksvyčio nuomone, šio įstatymo keitimas pažeidė šalies Konstitucijoje įtvirtintą žmonių lygiateisiškumo principą.
Prognozuojama, jog dėl įstatymo pakeitimo pasipils gyventojų skundai į teismus, o valstybei gali tekti atlyginti ne tik moralinę, bet ir materialinę žalą.
Dar vasarą V.Adamkus pateikė Seimui Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, apribojančias galimybes persikelti žemės nuosavybę į valstybės saugomas teritorijas.
Atsižvelgus į Prezidento siūlymus, Seime buvo priimti įstatymo pakeitimai. Jie sustabdė pradėtus ir iš valstybės biudžeto apmokėtus žemės grąžinimo darbus. Liko nebaigti projektai ir tūkstančiai nuviltų žmonių, kuriems buvo pradėti rengti dokumentai, matuoti žemės sklypai.
Įstatymo pataisomis numatyta, jog persikelti žemę į valstybinius parkus arba draustinius gali tik asmenys, kurie patys arba jų sutuoktiniai šiose teritorijose ūkininkavo, turėjo nuosavus namus, butus ar dalį buto.
Prezidento teikiamoms įstatymo pataisoms prieštaravo Žemės ūkio ministerija ir perspėjo, kad tokiais sprendimais bus sustabdomi padaryti žemėtvarkos darbai ir veltui išleisti valstybės pinigai.
Kaip "Lietuvos rytui" paaiškino Nacionalinės žemės tarybos specialistai, įstatymai pradėti keisti, kai žemės perkėlimo ir grąžinimo valstybės saugomose teritorijose darbai buvo įpusėję.
Iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisų nuosavybė parkuose bei draustiniuose buvo įteisinta beveik 19 tūkstančių žmonių. Jiems padalyta daugiau nei 100 tūkstančių hektarų žemės, miško ir vandens telkinių.
Eilės nuosavybei įsiteisinti dar laukia maždaug 24 tūkstančiai žmonių. Jiems turėtų būti išdalyta beveik 65 tūkstančiai hektarų žemės. Didelė dalis šių žmonių galimybės perkelti žemę į saugomas teritorijas neteko.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, atlikta beveik 4 milijonų litų vertės žemės matavimo, ženklinimo, projektų rengimo darbų. Šie pinigai išleisti iš žemės reformai skirtų lėšų.
Tarnybos specialistų teigimu, sustabdžius pradėtus darbus, reikės papildomų milijonų.
Prezidento patarėjas Armanas Abramavičius teigė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos buvo daromos todėl, kad žemės perkėlimu daug kas piktnaudžiavo, saugomos teritorijos imtos niokoti: "Prezidento nuomonė buvo ta, kad saugomas teritorijas reikėtų vis dėlto labiau saugoti".
Anot V.Adamkaus patarėjo, įstatymas nedraudė ir nedraudžia atkurti nuosavybę tiems žmonėms, kurie patys, tėvai ar jų seneliai saugomose teritorijose turėjo žemės.
Priminus, jog pakeitus įstatymus teks papildomai išleisti milijonus litų šalies biudžeto pinigų, A.Abramavičius atsakė, jog buvo atsižvelgta į daugelio institucijų nuomones.
