Todėl naujasis civilinis kodeksas šioje srityje įvedė daugiau aiškumo. Jo 1.116 straipsnis nustato, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Kadangi darbuotojai sužino savo įmonės komercines paslaptis eidami savo pareigas arba paprastai turi realiausias galimybes jas sužinoti, todėl civilinis kodeksas specialiai numato, kad pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį. Taigi, darbuotojams neteisėtai atskleidusiems komercines darbdavio paslaptis, gresia civilinė atsakomybė.
Tačiau vien įstatymo nuostatos neužtikrina realios darbdavio komercinių paslapčių apsaugos. Įmonės turėtų imtis tam tikros iniciatyvos, kuri kilus ginčui dėl žalos, padarytos komercinės paslapties atskleidimu, palengvintų jų pareigą įrodyti žalos padarymo faktą. Visų pirma, įmonėse turėtų būti patvirtinti informacijos, laikomos komercine, paslaptimi sąrašai ir su jais pasirašytinai supažindinti darbuotojai.
Taip pat darbo sutartyse turėtų būti įtrauktos sąlygos dėl įmonės komercinių paslapčių apsaugos, t.y. kokia informacija įmonėje laikoma komercine paslaptimi, kaip darbuotojas ją gali teisėtai naudoti, kokį laikotarpį po darbo sutarties nutraukimo, darbuotojas negalės naudoti iš darbdavio sužinotų komercinių paslapčių (bendras terminas - vieneri metai). Be to, darbo sutartyje numatytas susitarimas dėl konkretaus dydžio netesybų (baudos) apsaugotų nuo tų atvejų, kai darbdavys nesugebėtų įrodyti patirtų nuostolių dydžio.
Darbo kodekso projekte (planuojama, kad kodeksas įsigalios 2003 m. sausio 1 d.) yra numatytos ir kitos neigiamos pasekmes darbuotojui, kuris atskleidžia darbdavio komercines paslaptis. Tokie veiksmai pagal darbo kodekso 239 straipsnį bus pripažįstami šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Darbuotoją, vieną kartą padariusį tokį darbo drausmės pažeidimą, darbdavys galės atleisti iš darbo.
