Pirmoji kryptis, P.Auštrevičiaus teigimu, "visapusiškas administracinių ir institucinių gebėjimų stiprinimas, kvalifikacijos, tarpžinybinio bendradarbiavimo, techninio aprūpinimo gerinimas".
Antroji darbų grupė susijusi su Lietuvos pasirengimu įsisavinti ES finansinę paramą.
"Mes turime daug pagrįstų vilčių gerai pasinaudoti ta parama, todėl turi veikti institucijos, programos, paskirti konkretūs žmonės gaunamos paramos administravimui", - sakė vyriausiasis euroderybininkas.
Kaip žinoma, neseniai Europos Komisija akreditavo Nacionalinę mokėjimų agentūrą prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos. Ši institucija šiuo metu priima ir nagrinėja ūkininkų paraiškas paramai iš ES Specialiosios pagalbos žemės ūkiui ir regionų plėtrai fondo (SAPARD) gauti. Pagal SAPARD programą Lietuva per kitąmet gaus 30,33 mln. eurų (beveik 107 mln. litų) paramą.
Anot P.Auštrevičiaus, trečioji "Sevilijos plano" dalis - darbas tuose sektoriuose, kurie buvo paminėti įvairiuose ES parengtuose Lietuvos integracijos vertinimuose.
"Išskiriame žemės ūkį, vidaus reikalus ir teisingumą - tai platūs sektoriai, kuriuose yra labai daug Lietuvos įsipareigojimų ir neatliktų darbų", - sakė P.Auštrevičius.
Pasak jo, ketvirtoji kryptis susijusi su bendra struktūrinių reformų tąsa ir makroekonominio stabilumo palaikymu.
P.Auštrevičius informavo, kad "Sevilijos programą" su konkrečiomis planuojamų atlikti darbų datomis planuojama parengti per sausio mėnesį.
"Tai turi būti labai aiškiai politiškai fokusuota, prointegracinė programa", - pažymėjo ją rengsiančio Europos komiteto vadovas.
Pasak Vyriausybės pranešimo spaudai, VEIK posėdyje atkreiptas dėmesys, kad 2002 metai Lietuvai bus apsisprendimo dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) laikotarpis, nes reikės priimti sprendimą ne tik dėl IAE ateities, bet ir tolesnių reformų energetikos sektoriuje.
Lietuva taip pat laukia, kol ES apsispręs dėl finansinės paramos, uždarant Ignalinos jėgainę. Europos Komisija bei tarptautiniai donorai į IAE uždarymo fondą jau yra skyrę 216 mln.eurų (apie 781 mln. litų). Dar dėl 55 mln. eurų (198 mln. litų) ES paramos dokumentai buvo pasirašyti antradienį Vilniuje.
Pirmąjį IAE reaktorių Lietuva nusprendė uždaryti iki 2005 metų. Uždaryti antrąjį reaktorių ES ragina Lietuvą iki 2009-ųjų.
Du IAE veikiantys sovietų gamybos RBMK modelio reaktoriai laikomi iš esmės nesaugiais. IAE pagamina apie 70 proc. Lietuvos elektros energijos.
Lietuva siekia derybas dėl narystės ES baigti kitąmet, o 2004-aisiais - tapti ES nare.
Pernai vasarį derybas pradėjusi Lietuva su ES jau suderino 21 iš 31 derybinių skyrių.
