Svarstomomis pataisomis siūloma pusei visų studentų, nepriklausomai nuo studijuojamo dalyko, įvesti vienodą įmoką už mokslą. Tokiu būdu už semestrą studentui tektų mokėti 500 litų (4 MGL) arba 1000 litų per metus. 50 proc. geriausiai besimokančių nuo įmokos būtų atleisti. Visi kiti turėtų galimybę pasiimti lengvatinį kreditą, kurį reikėtų grąžinti baigus studijas per 14-16 metų.
Šiuo metų įmokas už studijas moka 30 proc. visų studentų, tačiau įmokos svyruoja nuo 1,5 iki 11 tūkst. litų per metus.
LLRI eksperto Remigijaus Šimašiaus nuomone, nesiimant esminės aukštojo mokslo reformos, geriau palikti galiojančią studijų finansavimo tvarką.
"Įvedus fiksuotą mokestį už mokslą, studentai taps tik mokesčio mokėtojais, o ne aukštosios mokyklos klientais. Toks finansavimo modelis suteiks tik papildomų pajamų dabartinei valstybinio aukštojo mokslo sistemai išsilaikyti, tačiau neskatins jos keistis iš esmės: neatsiras konkurencija tarp aukštųjų mokyklų, nebus prielaidų efektyviai naudoti išteklius", - teigiama pareiškime.
Kartu LLRI ekspertai siūlo Seimui svarstyti kitus galimus būdus aukštajam mokslui finansuoti.
Pasak R.Šimašiaus, valstybė galėtų teikti visiems studentams vienodą fiksuoto dydžio subsidiją arba subsidijuoti visiems studentams vienodą procentą jų studijų kaštų. Abiem atvejais likusią dalį studijų kainos tektų padengti patiems studentams.
