Vyriausybės patvirtintame dokumente numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, dėl kurio veiklos žvejai neteko galimybės žvejoti, privalo atlyginti jų patirtus nuostolius. Jei šalims nepavyks susitarti dėl kompensacijos dydžio, nuostolius apskaičiuos turto vertintojai. Jei žvejybą sutrukdę asmenys ar ūkio subjektai nesutiks mokėti nustatytos kompensacijos, ginčas bus sprendžiamas teisme.
Pasak H.Bankausko, dabar ūkio subjektai, dėl kurių kaltės žvejai negali gaudyti žuvies, nėra įpareigoti kompensuoti nuostolių.
Jo teigimu,teisės akto, nustatančio kaip turėtų būti atlyginami žvejų patiriami nuostoliai, buvo pasigesta praėjusį pavasarį, kai Klaipėdos uosto direkcija gilino įplaukimą į uostą ir iškasamu gruntu tvirtino paplūdimio zonas. Dėl šių darbų žvejai kurį laiką negalėjo žvejoti ir pareikalavo direkcijos atlyginti patirtus nuostolius. Uosto vadovai atsisakė derėtis, teigdami, kad jų niekas neįpareigoja mokėti kompensaciją.
H.Bankausko teigimu, tokiems incidentams senaties terminas negalioja, todėl žvejai, kai tik įsigalios naujosios taisyklės, galės vėl kreiptis į uosto direkciją dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
Patvirtintos taisyklės galės būti taikomos ir žvejų dėl lapkričio mėnesį Būtingės terminale įvykusios avarijos patirtiems nuostoliams kompensuoti, pažymėjo pareigūnas.
Lapkričio 23 dieną Būtingės terminale kraunant tanklaivį, įvykus avarijai, į jūrą išsiliejo apie 59 tonos naftos. Specialistų skaičiavimu, gamtai padaryta žalos už 2,6 mln. litų. Ją kompensuoti turės Būtingės terminalą valdanti bendrovė "Mažeikių nafta".
Po avarijos Būtingėje Šventosios žvejai tvirtina, kad dingo žuvys, ir teigdami, jog liko be darbo reikalauja, kad "Mažeikių nafta" atlygintų jiems patiriamus nuostolius. Žvejų teigimu, jiems padaryta ilgalaikė žala, kuri per keletą metų gali pasiketi 1 mln. litų.
Žuvininkystės departamento pareigūno teigimu, "Mažeikių nafta" nebėga nuo atsakomybės, tačiau jei nebus teisinės bazės, ji turės formalią galimybę atsisakyti atlyginti nuostolius.
