Nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio S.Baranczakas kentėjo dėl Parkinsono ligos, privertusios 1997-aisiais pasitraukti iš Harvardo, kuriame jis dėstė 16 metų. Poetas mirė anksti penktadienį Niutonvilio miestelyje netoli Bostono, nurodė laikraštis.
Lenkijos kultūros ministrė Malgorzata Omilanowska sakė, kad S.Baranczako mirtis yra „didelė netektis Lenkijos kultūrai“.
„Jis brangiai sumokėjo už savo pažiūras, nesvyruojantį požiūrį, – pabrėžė ji. – Jis visą savo gyvenimą pašventė literatūrai, poezijai. Jo darbai visuomet bus svarbi Lenkijos kultūros dalis.“
S.Baranczykas 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiais parašytuose eilėraščiuose išjuokė absurdišką tuometį Lenkijos komunistinį režimą ir jo vartotą dirbtinę kalbą. 1977 metais jis kartu su kitais aktyvistais įkūrė Darbininkų gynimo komitetą (KOR) po brutalaus valdžios susidorojimo su protestavusiais darbininkais. Dėl savo disidentinės veiklos jis prarado darbą Adamo Mickiewicziaus universitete savo gimtojoje Poznanėje, jo kūrinius buvo uždrausta spausdinti Lenkijoje.
1981-aisiais S.Baranczykas užsitikrino trejų metų kontraktą skaityti paskaitas Harvarde, bet liko savo šalyje, kai Lenkijos komunistai paskelbė karo padėtį, reaguodami į demokratijos šalininkų judėjimą „Solidarumas“.
Jis vertė iš lenkų į anglų kalbą, taip pat iš anglų į lenkų kalbą daugelio autorių kūrinius, tarp kurių byvo ir Williamo Shakespeare'o, Johno Donne'o, Emily Dickinson ir Bobo Dylano eilės. Jis taip pat vertė iš rusų ir lietuvių kalbų. S.Baranczykas pasižymėjo retu talentu išsaugoti originalaus kūrinio dvasią ir kalbos grožį.
1996 metais S.Baranczakas pasidalijo JAV PEN vertimo premiją su amerikiete Clare Cavanagh už Nobelio literatūros premijos laureatės lenkės poetės Wislawos Szymborskoskūrinių vertimą į anglų kalbą.
S.Baranczako žmona Anna Harvardo universitete dėsto slavų kalbų ir literatūros kursus.
