Už šią pataisą balsavo 303 deputatai - 77 daugiau negu reikėjo jos priėmimui.
Kreipdamasis į deputatus prieš balsavimą Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas pareiškė, kad atsisakydama neutralumo Ukraina rodo savo nusiteikimą pasukti Europos ir Vakarų link.
„Tai ves integravimosi į Europos ir Euroatlantinę erdvę link“, – sakė jis.
Ukrainos sprendimas panaikinti nuostatą, draudusią jai jungtis prie užsienio karinių blokų, yra Rusijai nedraugiškas žingsnis, kuris tik „pagausins nemalonumų“ dvišaliuose ryšiuose, antradienį pasakė Rusijos pasiuntinys prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
„Tai nedraugiškas žvilgsnis mūsų atžvilgiu. Šis politinis vektorius tik pagausins nemalonumų ir aštrumo santykiuose. Mes tai vertiname neigiamai“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo diplomatą Andrejų Keliną.
S. Lavrovas: tai duos absoliučiai priešingų rezultatų
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, jog Ukrainos sprendimas atsisakyti nuostatos, kad šalis negali jungtis užsienio karinių blokų, duos „absoliučiai priešingų rezultatų“.
Šis žingsnis ir Kijevo ambicijos prisijungti prie NATO „didina konfrontaciją, kuria iliuzija, kad priiminėjant tokius įstatymus galima sureguliuoti gilią vidinę Ukrainos valstybės krizę“, sakė S.Lavrovas, kurio žodžius transliavo televizija.
Dar lapkričio pabaigoje Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad Ukrainos veržimasis į NATO tik dar labiau apsunkins jos padėtį ir ne sustiprins jos saugumo
Anot jo, Ukrainos veržimasis į NATO yra „pasekmė iliuzijų, kuriomis gyvena Kijevo lyderiai ir, deja, daugelis Vakaruose, kad geopolitinis šachmatų žaidimas – tai yra viskas, o žmonių gyvybės – niekis“.
Ukraina, spaudžiama Rusijos, savo, kaip neprisijungusios valstybės statusą, įtvirtino 2010-aisiais.
Turėdama tokį statusą, ji nepriklausė jokiam kariniam aljansui. Dabar atitinkamą įstatymą dar turi pasirašyti prezidentas Petro Porošenka.
Maskvai kovą aneksavus Krymą, proeuropietiška stovykla Kijeve jaučia Rusijos grėsmę. Ukraina, be to, kaltina savo galingą kaimynę kovotojais ir ginklais remiant prorusiškus separatistus Ukrainos Rytuose.
Todėl proeuropietiška stovykla siekia narystės NATO. Tam kategoriškai priešinasi Rusija. Tiesa, prieš Ukrainos narystę Vakarų gynybiniame aljanse yra ir dauguma šalių narių.
Prezidentas Petro Porošenka pažadėjo užtikrinti Ukrainai Vakarų valstybių karinę apsaugą, kai laimėjo rinkimus, organizuotus po to, kai vasarį Kijeve buvo nuverstas ankstesnis Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
„Ukrainos kova už nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenumą tapo lemiamu veiksniu mūsų ryšiuose su pasauliu“, – P.Porošenka pirmadienio vakarą sakė užsienio ambasadoriams Kijeve.
Ukraina įsipareigojo išlikti neutrali 2010 metais, smarkiai spaudžiant Rusijai. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, šalis siekė narystės NATO, bet Kijevas, kurį slėgė didelės korupcijos našta ir kurio ginkluotosios pajėgos išgyveno nuosmukį, niekada nebuvo laikomas tvirtu kandidatu.
Praeitą žiemą įvykusi revoliucija Kijeve sužlugdė Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus įtraukti Ukrainą į naują Kremliaus vadovaujamą bloką, kuris galėtų tapti varžovu NATO ir Europos Sąjungai (ES).
Maskva taip pat buvo iškėlusi sąlygą, kad Kijevas turi susilaikyti nuo prisijungimo prie bet kokių karinių blokų, jeigu siekia sutarties, galinčios užbaigti prorusiškų separatistų sukilimą, per pastaruosius aštuonis mėnesius nusinešusį apie 4,7 tūkst. žmonių gyvybių rytų Ukrainoje.
V.Putino požiūrį, kad NATO kelia didžiausią grėsmę šiuolaikinei Rusijai, dar labiau sustiprino pastaraisiais metais smarkiai padidėjusi įtampa tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl krizės Ukrainoje.
„Iš esmės prašymas priimti į NATO pavers Ukrainą potencialia Rusijos karine priešininke“, – Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas perspėjo pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje žinutėje.
Pasak jo, Ukrainos sprendimas atsisakyti neutraliteto ir penktadienį JAV prezidento Baracko Obamos pasirašytas teisės aktas, numatantis naujas sankcijas Maskvai „sukels labai neigiamų pasekmių“.
„Ir mūsų šalis turės į jas atsakyti“, – pabrėžė D.Medvedevas.
Tikėtina, kad šis sprendimas paveiks trapias taikos derybas, kurios, kaip P.Porošenka paskelbė pirmadienį, turi vykti šią savaitę Baltarusijos sostinėje Minske.
P.Porošenka sakė, kad buvo susitarta, jog Kijevo ir sukilėlių derybininkai susitiks trečiadienį ir penktadienį, stebint Rusijos ir Europos pasiuntiniams. Prezidentas pažymėjo, kad tas susitarimas buvo pasiektas per konferencinį pokalbį telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande – pagrindiniais Vakarų šalių tarpininkais Ukrainos krizėje.
Maskva šį savo kaimynės sprendimą jau įvertino kaip nedraugišką žingsnį, kuris tik „pagausins nemalonumų“ dvišaliuose ryšiuose.
„Tai nedraugiškas žingsnis mūsų atžvilgiu. Šis politinis vektorius tik pagausins nemalonumų ir aštrumo santykiuose. Mes tai vertiname neigiamai“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Andrejų Keliną, Rusijos pasiuntinį prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
