Apie tokį posūkį interviu DELFI pranešė Vilniuje viešintis „Viasat“ vadovas Suomijai ir Baltijos šalims Johannesas Leppänenas.
„Viasat“ tvirtina, esą Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimams dėl rusiškų kanalų nesipriešino – tiesiog dabar bus taikomos visos operatorei reikalingos procedūros. J. Leppänenas tikina, esą „Viasat“ pozicija niekaip nesusijusi su Seime svarstomomis įstatymo pataisomis, kurias priėmus draudimo retransliuoti propagandą nesilaikantys operatoriai galėtų būti baudžiami bauda iki 3 proc. metinės apyvartos.
„Viasat“ savininkai Rusijoje turi didelį televizijos verslą – „STS Media“ grupę, kurią valdo kartu su Vakarų sankcijas patyrusiu banku „Rossija“, kurio didžiausias akcininkas yra Vladimiro Putino bičiulis Jurijus Kovalčiukas. Vis dėlto J. Leppänenas tikina, esą verslai Rusijoje ir Baltijos šalyse vienas kitam įtakos nedaro.
Keičiasi ne pozicija, o procedūros?
Paklaustas, kaip reaguoja į LRTK pastarojo meto veiksmus, J. Leppänenas patikino, esą dabar rinkos prievaizdai viską daro tinkamai, ir „Viasat“ nebetransliuos rusiškų programų, jei jos bus pripažintos priešiškomis Lietuvai.
„Sveikiname LRTK pranešimą, kad jie pasitelks ekspertus ir įvertins „NTV Mir“, „RTR Planeta“ ir „REN TV“. Jei po šio vertinimo kanalai bus uždrausti, bus laikomasi atitinkamo ES proceso ir apie tai bus informuota Europos Komisija (EK). Dabar manome, kad laikantis tinkamų ES procedūrų, jei bus toks draudimas – mes jo laikysimės“, - DELFI teigė „Viasat“ vadovas Suomijai ir Baltijos šalims.
Pasiteiravus, dėl ko pakito „Viasat“ pozicija, verslininkas patikino, esą pokyčių nėra – anot jo, dabar LRTK imasi visų reikalingų procedūrų, kai anksčiau šių procedūrų trūko.
„Pozicija nepasikeitė. Mes visą laiką raginome laikytis ES procedūrų. Tai mums labai svarbu. Taigi LRTK pranešė, kad laikysis šios procedūros. Kaltinimai šiems kanalams – dėl neapykantos kurstymo, kada šis procesas kaip tik taip ir veikia“, - tęsė J. Leppänenas.
Pašnekovas patikino, kad „Viasat“ į LRTK sprendimus reaguos nedelsiant. „Jei LRTK uždraus kanalą, jie informuos EK ir teismą čia (Lietuvoje – DELFI). Jei teismas patvirtins tokį sprendimą, mes laikysimės draudimo ir nelauksime EK atsakymo“, - aiškino J. Leppänenas.
Ruošiamos baudos – ne motyvas
Seimas šiuo metu svarsto prezidentės Dalios Grybauskaitės pataisas, numatančias net iki 3 proc. metinių pajamų dydžio baudas operatoriams, kurie nesilaikys draudimo nebetransliuoti priešiškais pripažintų kanalų. LRTK vadovas Edmundas Vaitiekūnas yra sakęs, kad su tokiu įstatymu bausti bus galima ir „Viasat“.
Paklaustas, ar „Viasat“ sprendimas laikytis LRTK sprendimų susijęs su D. Grybauskaitės iniciatyva, J. Leppänenas tikino nesiejantis šių dviejų dalykų tarpusavyje.
„Ne, šiek įvykiai nesusiję. Mes savo sprendimą grindžiame prieš porą savaičių padarytu LRTK pareiškimu. Įstatymas – visiškai atskiras dalykas. Žinoma, sekame jį (įstatymo projekt svarstymą – DELFI), analizuojame“, - sakė J. Leppänenas.
Paprašytas įvertinti, ar 3 proc. metinės apyvartos – ne per daug, tiesaus atsakymo „Viasat“ vadovas Suomijai ir Baltijos šalims nepateikė.
„Nagrinėjame įstatymo projekto galimus padarinius. Manau, bus debatų ir diskusijų, jis bus svarstomas komitetuose. Per anksti sakyti. Tikimės, kad galėsime būti dalimi šios diskusijos“, - svarstė J. Leppänenas.
Paklaustas, ar įstatymo projekte yra punktų, su kuriais „Viasat“ nenorėtų sutikti, jis išreiškė viltį, kad projekte „bus laikomasi ES darbotvarkės“.
Iš Rusijos pinigų daugiau, bet...
Priminus „Viasat“ savininkų verslus Rusijoje ir bendrus reikalus su banku „Rossija“ bei J. Kovalčiuku, J. Leppänenas čia pat patikino, esą verslas vienoje šalyje negali daryti įtakos „Viasat“ sprendimams kitur.
„Valdome verslus 130 skirtingų valstybių. (…) Sakyti, kad veikla vienoje šalyje gali paveikti verslą kitoje – visiškai klaidinga. Mes turime kanalus ir verslą Rusijoje, bet taip pat – ir Baltijos šalyse. Ir jie (kanalai Baltijos šalyse – DELFI) mums labai svarbūs“, - kalbėjo „Viasat“ vadovas Suomijai ir Baltijos šalims.
Vis dėlto pajamos iš Rusijos – kur kas didesnės nei iš Baltijos šalių. Pašnekovas to neneigia, tačiau teigia nesureikšminantis. „Tai nesvarbu. Neleidžiame įvykiams vienoje šalyje atsiliepti kitai. Taip mes nedirbame“, - teigė J. Leppänenas.
Pašnekovas kartoja sveikinantis LRTK veiksmus dėl Rusijos kanalų. „Dabar turime ekspertus ir laikomės tinkamos ES procedūros ir galima tinkamai įvertinti kanalų turinį“, - tęsė J. Leppänenas.
Paklaustas, ar „Viasat“ negauna pylos nuo savo partnerių Rusijoje, jis pateikė kiek dviprasmišką atsakymą. „Ne. Ir vėl – tai nesvarbu. Mes neleidžiame, kad tokie dalykai paveiktų mūsų elgesį“, - teigė J. Leppänenas.
Paprašytas įvertinti, ar Lietuvos veiksmai priešiškos propagandos atžvilgiu nėra per griežti ar tiesmukiški, pašnekovas atsakė diplomatiškai.
„Suprantame, koks sudėtingas ir jautrus šis klausimas. ES yra aiškus procesas, kaip reaguojama į tokius dalykus. Dabar jo laikomasi, ir mes tai sveikiname“, - sakė J. Leppänenas, pridurdamas, jog „Viasat“ ir toliau laikosi pozicijos, kad būtina atspindėti nuomonių įvairovę ir užtikrinti žodžio laisvę.
„Labai gerai, kad ES yra atitinkama procedūra tokiems klausimams ir dabar jie sprendžiami tinkamai“, - reziumavo pašnekovas.
LRTK vadovas: paveikė prezidentės pataisos ir Europos Komisijos dėmesys
Bendrovės „Viasat“ pareiškimams, kad jie nebesipriešins įpareigojimams riboti įstatymus pažeidusių rusiškų televizijų transliacijos, įtakos turėjo ir prezidentės pataisos, ir Europos Komisija, mano Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRKT) pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.
„Aš prieš porą mėnesių kalbėjau, siūliau - būkite tokie, kaip visi, neišsiskirkite, nes visi kiti retransliuotojai reaguoja į LRTK sprendimus. Bet jie sakė: na, mums pagal įstatymą nepriklauso. O dabar patys imasi iniciatyvos, neraginami. Manau, kad turėjo poveikio tiek Europos Komisija, kurią mes nuolat informuodavome (apie „Viasat“ politiką), tiek prezidentės parengtas projektas. Tai neabejotinai“, - sakė LRTK vadovas.
Jis tvirtino, kad šis bendrovės sprendimas „yra sveikintinas“, tačiau priminė, jog prezidentės pataisose numatyta, kad būtų galima bausti nesilaikančius LRTK sprendimų retransliuotojus, taip pat ir tuos, kurie registruoti ne Lietuvoje - šiuo metu tokios galimybės nebuvo.
Anot LRTK vadovo, posėdis, kuriame komisija, gavusi ekspertų išvadas, galutinai apsispręs dėl sankcijų trims rusiškoms televizijoms, vyks kitų metų sausio 7 dieną.
Praėjusią savaitę komisija nusprendė inicijuoti rusiškų televizijos kanalų „RTR Planeta“ ir „NTV Mir Lithuania“ retransliacijos sustabdymą, nustačius, kad jie pakartotinai galėjo kurstyti nesantaiką. Komisija taip pat pradėjo tyrimą dėl anksčiau nebausto „Ren TV Baltic (Lietuva)“ paskleistos informacijos, kuria taip pat galbūt kurstoma tautinė nesantaika.
