aA
Skolinimasis iš bankų būdingas ne tik verslui. Pastaraisiais metais, uždraudus įmonių finansinę paramą, aktyviai skolinasi ir politinės partijos.
Jurgis Razma, Eligijus Masiulis ir Andrius Kubilius
Jurgis Razma, Eligijus Masiulis ir Andrius Kubilius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Ypač aktyvios kai kurios didžiosios partijos, kurių įsipareigojimai bankams jau skaičiuojami milijonais litų. Tiesa, yra ir tokių, kurios be skolintų lėšų apsieina.

Tik trys milijonai

Didžiausi bankų skolininkai – konservatoriai. Partijos sekretoriatas DELFI informavo, jog jos įsipareigojimai Šiaulių bankui siekia jau 3 mln. Lt.

2012 m. partijos skola bankui siekė 2,54 mln. Lt, pernai sumažėjo iki 1,25 mln. Lt, o šiemet vėl pašoko. Kaip DELFI teigė partijos atsakingoji sekretorė Monika Navickienė, skolas augino rinkiminiai įsipareigojimai.

„2014 metais paskolos dydis išaugo, nes turime VRK sumokėti apie 1,4 mln. Lt rinkiminio užstato. Jei nereikėtų jo mokėti, partija būtų išsivertusi su 1,6 mln. Lt kredito limitu 2014 metams“, - teigė M. Navickienė.

Kuklesnėmis sumomis skolinasi Liberalų sąjūdis. Šios partijos sekretoriatas DELFI informavo, jog pastaraisiais metais buvo skolinamasi du kartus, abusyk – po pusę milijono litų.

„2012 m. Liberalų sąjūdis paėmė paskolą iš Ūkio banko, 500 tūkst. Lt., šios lėšos bankui buvo grąžintos. 2014 m. Liberalų sąjūdis paėmė paskolą iš Šiaulių banko – 500 tūkst. Lt“, - informavo liberalai.

Ar partijai prireiks skolintis artėjančių savivaldos rinkimų finansavimui, kol kas nežinoma.

Iš Ūkio banko skolinosi ir valdantieji socialdemokratai. „2012 m. gruodžio mėnesį partija skolinosi iš dabar jau žlugusio ūkio banko 800 tūkst. Lt. Bet paskolą mes grąžinome iki banko žlugimo. Ir jam bankrutavus, dar į sąskaitą paskutinius 5 tūkst. Lt pervedėme – ir viskas. Mes nieko neskolingi ir niekam. Dabar nesiskoliname ir neplanuojame“, - DELFI teigė Lietuvos socialdemokratų partijos atsakingasis sekretorius Gintautas Paluckas.

Gintautas Paluckas
Gintautas Paluckas
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamais duomenimis, 2013 m. gana įspūdingus įsipareigojimus bankui deklaravo partija „Tvarka ir teisingumas“. Partijos finansinės ataskaitos aiškinamajame rašte nurodoma, kad bankų paskolos sudarė 620 tūkst. Lt. Tiesa, „tvarkiečių“ vicepirmininkas Kęstas Komskis DELFI teigė, kad šiuo metu įsipareigojimų nebėra.

„Nėra pasiskolinusi, tikrai“, - patikino K. Komskis.

Viena partija slepia banką

Kitos parlamentinės partijos – „darbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir po Neringos Venckienės apkaltos be frakcijos likęs „Drąsos kelias“ – DELFI informavo skolintų lėšų nenaudojančios.

Tarp mažesniųjų partijų skolininkų yra. Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga DELFI informavo dusyk skolinusis po 200 tūkst. Lt iš DNB banko. Pirmąją, 2012 m. paimtą paskolą partija jau grąžino, antrąją, gautą šiemet, valstiečiai-žalieji grąžinti turi iki kitų metų spalio pabaigos.

Lietuvos laisvės sąjunga, susikūrusi po Artūro Zuoko partijos „Taip“ ir liberalcentristų jungtuvių, nurodo kuklesnes sumas. „2012 m. pradžioje banko paskolų nebeturėjome. Tačiau 2012 m. pasiskolinome 72051 Lt ir tais pačiais metais grąžinome. 2013 m. dar pasiskolinome ir (gavę valstybės asignavimus) tais pačiais metais grąžinome 42526 Lt. Šiuo metu bankams nesame skolingi“, - DELFI teigė Lietuvos laisvės sąjungos atstovė Greta Šukytė. Anot jos, A. Zuoko partija visas minėtas lėšas skolinosi iš Šiaulių banko, o savivaldos rinkimams skolintis neplanuoja.

Lietuvos žaliųjų partija, kuriai vadovauja parlamentaras, buvęs prezidentės patarėjas Linas Balsys, yra pasiskolinusi iš viso 65 tūkst. Lt. Tiesa, partija atsisako atskleisti, iš kokio banko skolinosi. „2013 m. – 25000 Lt, 2014 m. – 40000. Informacijos apie banką tretiesiems asmenims negalime pateikti dėl banko sutartyje įtvirtintų konfidencialumo įsipareigojimų. Tai Lietuvoje veikiantis bankas“, - teigiama DELFI pateiktame žaliųjų komentare. DELFI žiniomis, partija skolinosi iš lietuviško kapitalo banko.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.