Išvados po Dembavos tragedijos
Savanorių organizacija „Voluntarius Lt“ įkurta vasarį. Vienas iš organizacijos įkūrėjų, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojas dr. Audrius Šimkus sako, kad imtis veiksmų paskatino Dembavos tragedija. Praėjusių metų rudenį Panevėžio apylinkėse gyva automobilio bagažinėje buvo sudeginta jauna mergina.
Tada ji bandė kviestis pagalbą, tačiau nebuvo nustayta tiksli merginos buvimo vieta. Tai baigėsi tragedija.
Izraelio pavyzdys
„Voluntarius Lt“ kuriamas pagal Izaelyje veikiančio „United Hatzalah“ modelį. Tiesa, Lietuvoje veiks adaptuota „United Hatzalah“ versija.
„Copy-paste padaryti negalime, nes tai neveiks. Ten yra kita kultūra, kitas savanoriavimo lygis. Ten yra karštas geopolitinis taškas, todėl perkelti tos sistemos į Lietuvą negalima. Tačiau mes galime ją adaptuoti“, - DELFI sako A. Šimkus.
Izraelyje yra ir kitos finansinės galimybės, o „United Hatzalah“ veikia kaip visiškai atskira, nuo kitų tarnybų nepriklausanti organizacija.
„Viskas veikia per savanorių tinklą – jie turi savo dispečerinę, pagalbos numerį 1221. Žmonės į juos kreipiasi, kaip į pagalbos centrą. Skambina jiems visais atvejais – ištiko nelaimė, ištiko insultas, infarktas, įvyko avarija. Dispečeris turi algoritmą ir per sistemą ieško savanorių, kuris yra arčiausiai įvykio vietos“, - sako A. Šimkus.
Įgauna formą
Po eilės formalumų, sutarčių sudarymo ir panašiai, atėjo metas realiems darbams. A. Šimkus skaičiuoja, kad šiai dienai „Voluntarius Lt“ vienija apie 100 savanorių.
„Didžioji dalis jų Kaune. Kaunas – akademinis miestas, o studentai – aktyviausi savanoriai“, - kodėl pradėjo nuo Kauno sako A. Šimkus.
Šią savaitę startuoja medikų kursai savanoriams, o kovo pabaigoje bus išleista pirmoji laida savanorių, kurie bus pilnai paruoši suteikti pirmą pagalbą, padėti policijos pareigūnams ir panašiai.
Lietuviškas variantas
Izraelyje veikia nepriklausoma „United Hatzalah“ sistema. Lietuvoje bus šiek tiek kitaip.
„Voluntarius Lt“ nekurs dispečerinės – į Bendrojo pagalbos centro (BPC) sistemą bus integruotas modulis. Ši sistema veiks kartu su išmaniojo telefono programėle – informaciją apie įvykį gaus arčiausiai įvykio vietos esantys savanoriai. Skaičuojama, kad visos sistemos įdiegimas kainuos apie 10 mln. Lt. Juos planuojama gauti iš ES.
„Voluntarius Lt“ jau pasirašė ar dar planuoja pasirašyti sutartis su visos šalies greitosios pagalbos centrais. Tokiu būdu savanorių tinklas bus visoje Lietuvoje.
Savanoriai žengia pirmus žingsnius
Skaičiuojama, kad reikia kelių tūkstančių savanorių, kad sistema veiktų darniai.
„Yra dvi skirtingos metodikos. Pagal žydų metodiką, Lietuvai užtektų 3 tūkst. savanorių tinklo. Lenkai turi savanorius ugniagesius. Jie paskaičiavo, kad Lietuvai reikėtų 5 tūkst. savanorių. Mes bandome aiškintis, kodėl atsirado toks skirtumas. Lenkai sako, kad taip yra dėl kultūrinių skirtumų. Tarkime, savanoris ne visada galės atskubėti ir panašiai“, - sako A. Šimkus.
Apskritai savanoriavimas Lietuvoje – nėra išvystyta sritis. Tuo tarpu užsienyje tai jau gilias tradicijas turintis reiškinys.
„Aukščiausia savanoriavimo kultūra yra Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje. Įsivaizduokite, Londono olimpinėse žaidynėse buvo 75 tūkst. savanorių. Ir buvo vykdoma atranka, pateko ne visi norintys. Lietuvoje savanorystė žengia dar tik pirmuosius žingsnius, todėl būtina kiekvienais metais gruodžio 5 d. minėti Tarptautinę savanorių dieną už ekonominę ir socialinę plėtrą“, - sako A. Šimkus.
Šiais metais "Voluntarius LT" Tarptautinę savanorių dieną minėjo su savo partnere Kauno kolegija. Kauno kolegijos Sporto vadybos katedros viena iš prioritetinių taikomųjų tyrimų krypčių yra savanorystės valdymas.
„Po šio renginio Sporto vadybos studijų programos studentai taps savanorystės, kaip reiškinio bei "Voluntarius LT" tikraisiais ambasadoriais visiems 7000 Kauno kolegijos studentams ir socialiniams partneriams. Mums labai svarbu, kad savanorystė Lietuvoje būtų vystoma ir džiaugiamės galėdami prie to prisidėti pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi su "Voluntarius LT“,- sako Sporto vadybos katedros vedėjas dr. Andrius Brusokas.
