Buvo išverktos visos ašaros, suskaičiuoti šeimos ir giminaičių ištekliai, apsvarstytos visos galimybės (skolintis? parduoti butą?). Protas sakė, kad yra vienintelis kelias - sutikti, jog vyras būtų palaidotas svetur. O širdis blaškėsi... A.Akamavičienė, anksčiau plušėjusi ir bibliotekoje, ir gamykloje "Fasa", jau kuris laikas darbo neranda. Puskelniuose įsikūrusi šeima džiaugėsi, kad jį turėjo bent Algis.
Bankrutavus Puskelnių plytinei šeimos galva irgi neteko pragyvenimo šaltinio. A.Akamavičius kurį laiką vertėsi iš atsitiktinių uždarbių statybose. Ne visur buvo sąžiningai atsiskaitoma su darbininkais, tad Algis vis dažniau pagalvodavo apie galimybę susirasti darbą užsienyje.
"Kai pasitaikė proga, tarėmės abu. Važiuoti į Ispaniją prikalbino buvusi mano bendradarbė Vida Vyšniauskienė. Sakė surasianti darbą, padėsianti įsikurti. Ji jau buvo su vyru išvykusi, gyrėsi turinti ten pažinčių. Tiesa, Vida nenorėjo vykti savo mašina, siūlė Algiui pačiam susirasti žmogų, kuris nuvežtų.
Taip kartu su Algiu į Ispaniją susiruošė ir mano pusbrolis. Nuvažiavo laimingai, tik žadėto darbo nebuvo. Įsidarbino patys, šiltnamiuose. Algis skambindavo man ir pasakodavo, kad darbo tai turi, tai vėl ieško. Kai neturėdavo, gyvendavo iš uždirbtų pinigų, bet nesiskundė. Sakė, kai įsikurs ir užsidirbs daugiau pinigų, galėsianti ir aš atvažiuoti... Kažin kokių planų nekūriau, bet tikėjau, kad vis tiek Algiui ten moka už darbą daugiau negu čia", - pasakojo Audra.
Neprarado vilties
Audros pusbrolis sėkmingai grįžo į Lietuvą, o Algis nusprendė dar pasilikti - susirasti nuolatinį darbą, pasitaupyti pinigų. Jo artimuosius vis pasiekdavo žinutės: tai pats Audrai paskambindavo, tai per pažįstamus žinią perduodavo.
Pastaruoju metu Algis, pakeitęs darbo vietą, buvo nusprendęs kol kas nenuomoti buto, o pagyventi automobilyje. Jame nakvodavo kartu su jaunu bendradarbiu Tomu, kuris uždarbiauti į šią šalį buvo atvykęs iš Druskininkų. Automobilis stovėjo turistams skirtoje aikštelėje San Antonijaus paplūdimyje.
Gavęs pelningą darbą statybose Algis žmonai gyrėsi automobilyje gyvensiąs jau neilgai. Jis vėl ketino išsinuomoti būstą ir visas jėgas skirti darbui.
Iki tol vyriškiui teko dirbti visokius darbus - skinti apelsinus, ravėti svogūnus, talkinti statybose. Pasak Audros, jos vyras buvo nagingas. Jeigu dirbo, tai iš širdies. Ne tik namie savo rankomis remontą vienas padarė, paprašytas meistraudavo ir pas kaimynus.
