Žmonės Lisabonos miesto gatvėse džiūgaudami sutiko ž inią apie opozicinės centro dešiniosios Socialdemokratų partijos kandidato "nenuoramos" P.Santanos Lopeso pergalę. Vairuotojai džiugiai spaudė automobilių signalus. Savo rinkimų kampanijos metu P.Santana Lopesas žadėjo atnaujinti miesto centrą ir sutvarkyti padriką transporto eismą.
A.Guterresas sakė, kad sprendimą atsistatydinti vos įpusėjus savo antrąją kadenciją jis priėmė nenorėdamas pabloginti politinės šalies padėties tarptautinės krizės akivaizdoje ir siekdamas išvengti ekonomikos plėtros sulėtėjimo.
"Svarbiausia yra neįklimpti į politinį liūną ir pasiekti, kad tarp valdančiųjų ir valdomųjų įsivyrautų santykiai, grindžiami abipusiu pasitikėjimu", - sakė A.Guterresas. Galimybė pasiūlyti parlamentui balsuoti dėl pasitikėjimo, "mano nuomone, neišspręstų problemos", pridūrė A.Guterresas.
Premjeras, kuris aktyviai dalyvavo priešrinkiminėje kampanijoje, prisiėmė atsakomybę už savo partijos nesėkmę sekmadienio rinkimuose. "Tai pralaimėjimas, už kurį aš prisiimu visą atsakomybę", - sakė A.Guterresas.
Šešerius metus valdžioje buvusi Socialistų partija pralaimėjo ne tik Lisabonoje, bet ir antrajame bei trečiajame pagal dydį šalies miestuose - Porte ir Koimbroje, taip pat netoli sostinės esančioje Sintroje, kurios savivaldybė turi antrą pagal dydį rinkėjų skaičių šalyje.
Tuo tarpu pietinėje šalies dalyje esančiame Setubalio miestelyje rinkimus laimėjo komunistai. Socialistai gali guostis nebent tuo, kad laimėjo dviejuose tradiciškai komunistų valdomuose miestuose - pietinėje šalies dalyje esančioje Evoroje ir Bareire, kuris yra šalies pramoninėje zonoje netoli Lisabonos.
A.Guterresas atsisakė nurodyti, ar jo partija siūlys naują kandidatą į premjerus. "Portugalija parodė trokštanti permainų, - sakė socialdemokratų vadovas Jose Manuelis Durao Barroso. - Šalis žino, kad alternatyva yra, ir kad ši alternatyva yra Socialdemokratų partija".
Maždaug 4 val. 30 min. Lietuvos laiku buvo gauti 274-ių iš 308-ių šalies savivaldybių rinkimų rezultatai. Socialdemokratai laimėjo 143 miestų merų postus, valdantiesiems socialistams atiteko tik 98, komunistams - 27, o nepriklausomiems kandidatams - septyni me rų postai.
Rinkimuose dalyvavo kiek daugiau negu 60 proc.šalies rinkėjų.
