Pirmajam J. Stoltenbergo vizitui Lenkija pasirinkta neatsitiktinai: praėjus septyniems mėnesiams po Rusijos įvykdyto Krymo užėmimo, NATO Baltijos valstybių oro erdvės patruliavimo misija, Laske susirinkusi J. Stoltenbergo atvykimo proga, vis dar yra viena pagrindinių Aljanso Maskvai atgrasyti skirtų priemonių – šis faktas akcentuojamas šią savaitę, rašo ft.com.
Spalio 21 d. likus vos kelioms minutėms iki 13 val. vietos laiku, rusų žvalgybinis lėktuvas trumpam kirto Estijos oro erdvę. Šis incidentas, NATO vadų vertinimu, - tai pirmas rimtas NATO valstybių oro erdvės suverenumo pažeidimo atvejis nuo tada, kai griuvo Berlyno siena.
Šis incidentas daug rimtesnis nei daugybė kitų šiais metais Rusijos surengtų provokacijų Rytų Europos ir Baltijos valstybių oro erdvėje. „Jau seniai nebuvo įvykę nieko panašaus“, - patikino NATO pareigūnas.
Teigiama, kad nuo šių metų sausio mėn. NATO pajėgoms teko tris kartus dažniau reaguoti į panašius incidentus, lyginant su 2013 m. Net ir NATO nepriklausančios Švedija ir Suomija praneša apie akivaizdų su Rusijos kariniais lėktuvais susijusių incidentų padažnėjimą.
„Mes fiksavome stiprų veiklos tempo padidėjimą visą parą“, – sako leitanentas pulkininkas Davidas Pletzas, aukščiausio rango pareigūnas, atsakingas už Šiauliuose vykdomos oro policijos misijos dalį – iš Kanados atskridusių F-18 naikintuvų dislokavimą čia.
„Iš „Norad“ (North American Aerospace Defense Command – Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadovybės, red.) perspektyvos mes įpratę dirbti su dideliais [rusiškais] „Tu-95“ arba jų didelio nuotolio bombonešiais, tačiau čia mes matome visiškai kitokią oro pajėgų dalį – moderniausius, pažangiausius naikintuvus bei jų elektroninius sekimo lėktuvus – tai žymiai labiau dinamiška“.
Iš viso NATO dabar turi šešiolika naikintuvų aukštos parengties patruliavimui virš Baltijos šalių ir Rytų Europos.
Iki to laiko, kol Rusija aneksavo Krymą, jų tebuvo keturi. Ginkluotės didėjimas tėra ledkalnio viršūnė. Bet koks papildomas nacionalinis dislokavimas reikalauja daug papildomos orlaivių įgulos ir pagalbinių darbuotojų.
Be oro policijos misijos bazės Šiauliuose, NATO taip pat dislokavo greito reagavimo pajėgas Emaryje (Estija) ir Malborke (Lenkija).
Analitikų teigimu, nepanašu, kad NATO artimiausiu metu galėtų mažinti šias pajėgas.
„Tai gali būti pakankamai ilgalaikis reiškinys, – sako aviacijos analitikas Justinas Bronkas iš „Royal United Services Institute“ Londone. – „[NATO oro galia] yra kur kas patikimesnė karinio atgrasymo priemonė nei kitos, tokios kaip didesnis karių ar desantininkų skaičius Rytų Europoje. Ši aviacija, net ir nedideliais kiekiais, gali susidoroti su bet kokia Rusijos veikla“.
Spalio 6 dieną kalbėdamas nuo pakilimo ir tūpimo tako Laske, kur kartu treniruojasi Jungtinių Valstijų ir Lenkijos pilotai, J. Stoltenbergas pareiškė, kad oro erdvės saugojimo misija taps „veiksmais išreikštu NATO solidarumu“.
Jį supo įspūdinga virtinė NATO technikos: šeši NATO oro erdvės saugojimo misijoms skirti naikintuvai, dislokuoti iš šešių NATO narių – Kanados, Lenkijos, Olandijos, Jungtinių Valstijų, Vokietijos ir Portugalijos. Už jų stovėjo NATO priklausantis Aviacinės įspėjimo ir žvalgymo sistemos (AWACS) lėktuvas iš Rumunijos. NATO pareigūnų teigimu, Rytų Europos aerodromų tobulinimui buvo skirta nemaža suma, liudijanti šios organizacijos įsipareigojimą misijoms šiame regione: iš NATO iždų atseikėta iš viso 150 mln. eurų (510 mln. Lt), „The Financial Times“ sakė pareigūnai.
Aerodromuose buvo prailginti ir iš naujo išasfaltuoti kilimo bei tūpimo takai, pastatyti nauji angarai ir didesni amunicijos bei kuro sandėliai.
Estijos Emario oro bazei išleista 40 mln. eurų (136 mln. Lt). Latvijos Lielvardės aerodromui skirti 42 mln. eurų (142,8 mln. Lt) – čia kitais metais bus baigtas statyti didžiulis kuro sandėlis. Lietuvos Šiaulių oro bazėje įgyvendinami 29 atskiri projektai, kainuojantys daugiau kaip 41 mln. eurų (139,4 mln. Lt). Lenkijos Malborko aerodrome atlikta darbų už 17 mln. eurų (57,8 mln. Lt).
NATO tvirtina, kad naujosios priemonės neprieštarauja įsipareigojimams, numatytiems 1997 metų NATO ir Rusijos steigiamajame akte, kuris uždraudė Europoje dislokuoti naujas reikšmingo dydžio nuolatines kovines pajėgas.
Tačiau Rusija tokios veiklos plėtrą veikiausiai traktuos kitaip. NATO savo ruožtu tvirtina, kad šios priemonės yra tik gynybinės.
Klausimas, ar NATO raumenų sustiprinimas rytinėse padangėse patruliuojančių naikintuvų skaičiumi padės nors kiek pažaboti šiame regione augantį Rusijos avantiūrizmą. Iki šiol, regis, tai neturėjo tokio poveikio.
NATO ruošiantis gruodžio mėn. įvyksiančiam Aljansui priklausančių šalių užsienio ministrų susitikimui, gali būti nuspręsta dar labiau padidinti Baltijos valstybių oro erdvės patruliavimo misijai skiriamą finansavimą, kuris galimai būti skirtas, pavyzdžiui, komunikavimo ir radarų sistemų gerinimui.
Pastaruoju metu vis didesnę įtampą patiriančioms Baltijos valstybėms oro erdvės patruliavimo misija – tai puikus apčiuopiamas NATO palaikymo demonstravimas. Jei Maskva ir toliau darys spaudimą, kaip tai jau parodė spalio 21 d., gali prireikti daugiau pastangų naujausioms Aljanso valstybėms nuraminti.
