Nors Rusija paneigė informaciją, kad Stokholmo archipelage yra jos povandeninis laivas, Švedija reagavo greitai.
Kaip rašo newsweek.com, Švedija pasimokė iš savo klaidų: šeši kariniai Rusijos lėktuvai, tarp kurių buvo keturi sunkieji bombonešiai, praėjusių metų Didįjį penktadienį įvykdė ataką mokomosiomis raketomis Stokholme ir Pietų Švedijoje. Šis „rusų Velykomis“ pavadintas incidentas Švedijos ginkluotosioms pajėgoms tapo dideliu siurprizu, o švedų naikintuvai „Gripen“ net nepakilo į orą. „Tai, kas vyksta Stokholmo archipelage, yra labai rimta“, - patikino iki šių metų rudenį įvykusių rinkimų Švedijos gynybos ministro pereigas ėjęs Karinas Enstromas.
„Rusija modernizuoja savo karinę techniką ir ją išbando, tačiau tokių karinių pratybų vis daugėja. Tai ženklas, kad Rusija didina savo karinius pajėgumus tiek technikos, tiek ir kovinės galios prasme. Ukrainos karo kontekste šios naujienos kelia nerimą. Ukrainos situacija daro labai neigiamą įtaką mūsų regionui“, - pridūrė jis.
Visam pasauliui stebint įvykius Ukrainoje, Rusija vykdo daug svarbesnį galios demonstravimą Baltijos jūros regione. Skaičiai iš tikrųjų įspūdingi: Latvijos Gynybos ministerijos pateikiamais duomenimis, 2010 m. šalia Latvijos teritorinių vandenų buvo pastebėtas tik vienas Rusijos karinis laivas, o šiais metais šis skaičius jau viršijo 40. Per tą patį periodą prie Latvijos oro erdvės priartėjusių Rusijos karinių lėktuvų skaičius išaugo nuo 5 iki 180. Be jokios abejonės, į tai reagavo NATO vykdomos Baltijos valstybių oro erdvės patruliavimo misijos pajėgos. Kaimyninė Lietuva vien šiais metais užfiksavo 132 Rusijos karinių lėktuvų priartėjimo prie šios šalies oro erdvės atvejus, nors 2010 m. buvo užfiksuoti tik keturi priartėjimo atvejai. Estija savo ruožtu susidūrė ne tik su nekviestais prie šios šalies oro erdvės priartėjančiais kariniais lėktuvais, tačiau taip pat ir su šios šalies žvalgybos pareigūno pagrobimu ir išgabenimu į Rusiją.
Mažesnis oro erdvės ir teritorinių vandenų pažeidimų skaičius fiksuojamas ir kitose su Rusija besiribojančiose valstybėse. 2010 m. Rusija nė karto nepažeidė Suomijos oro erdvės, tačiau šiais metais, remiantis Suomijos gynybos ministerijos pateikiamais duomenimis, užfiksuoti penki tokie atvejai. „Kokie šių veiksmų tikslai?“ – klausimą kelia Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. „Galime tik spėlioti. Mano manymu, tai gali būti daroma, siekiant pademonstruoti karinę galią informacinės operacijos pagrindu arba patikrinti NATO oro pajėgų parengtį“, - mano J. V. Žukas.
Tuo pačiu metu Rusija vykdo informacinį karą prieš savo nedideles kaimynes Vakaruose. Remiantis Latvijos Užsienio reikalų ministerijos pateikiamais duomenimis, Rusijai nuolankūs šaltiniai tikina, kad Latvijos integracija į Vakarų pasaulį – tai geopolitinė klaida, nes ši šalis visada buvo Rusijos dalimi. Taip pat teigiama, kad Latvijoje diskriminuojamos etninės mažumos, tarp kurių ir 26 proc. Latvijos gyventojų sudarantys rusai. Maža to, tikinama, kad Latvija remia nacizmą.
Iš tikrųjų nedidelės Rusijos kaimynės turtingame ir svarbiame prekybiniame regione šalia Baltijos jūros laikosi vieningos nuomonės, kad anksčiau Rytuose karaliavusi supervalstybė juos gąsdina arba tikrina jų gynybą, o galbūt siekiama abiejų šių tikslų.
„Iš dalies tai – didelės galios arogancija“, - įsitikinęs pulkininkas Janas Mortbergas iš Švedijos nacionalinio gynybos koledžo (The Swedish Defence College). „Taip pat tai gali būti veiksmų, kurių būtų imtasi konflikto Baltijos jūros regione atveju, planavimas, o galbūt jie mėgina privesti mus leisti daugiau pinigų parengčiai. Kovinė parengtis kainuoja daug, tačiau būtina reaguoti į provokacijas. Tai reiškia, kad išleisime mažiau pinigų kitose karinėse srityse“, - kalbėjo J. Mortbergas.
Praėjusią savaitę aptiktas povandeninis laivas tapo nerimą keliančiu 1981 m. įvykusio ir liūdnai pagarsėjusio incidento, žinomo „whisky on the rocks“ pavadinimu, tęsiniu. Tada sovietų povandeninis laivas nusėdo seklumoje Švedijos teritoriniuose vandenyse.
J. Mortbergas linkęs pabrėžti, kad Šaltojo karo metais Sovietų Sąjunga skyrė Švedijai ir Suomijai nemažai nerimą keliančio dėmesio. „Vis dėlto tais laikais jai nereikėjo atkurti supervalstybės statuso. Šis statusas buvo aiškus, tačiau dabar situacija yra pasikeitusi“, - samprotavo J. Mortbergas.
Šiuo metu į Stokholmą nusiuntusi povandeninį laivą Rusija yra valstybė, sparčiai didinanti gynybai skiriamas lėšas ir atnaujinanti turimą karinę techniką. „Rusija mėgina pateikti save kaip dominuojantį galios centrą pasaulinėje arenoje“, - įsitikinęs aukšto rango Latvijos valdininkas. „Šios ambicijos neapsiriboja vien tik Ukraina“, - pridūrė jis.
Nors pastaraisiais mėnesiais norinčių prisijungti prie pilietinės gynybos organizacijos – Lietuvos šaulių sąjungos – ženkliai padaugėjo, o Lietuvą atstovaujantis Europos Parlamento (EP) narys Gabrielius Landsbergis tikina, kad jo tėvynainiai noriai imtųsi veiksmų, jei „žalieji žmogeliukai“ pasirodytų Lietuvoje, niekas nemano, kad Rusija planuoja pakartoti Ukrainos scenarijų Baltijos valstybėse, Švedijoje ar Suomijoje.
„Šiuo metu priimdami sprendimus šio regiono šalių valdininkai atsižvelgia į Rusijos rengiamas provokacijas“, - pabrėžė Suomijos saugumo ekspertas ir buvęs ambasadorius Paulis Jarvepaa.
„Šiuo metu 60 proc. Suomijos gyventojų vertina Rusiją kaip pavojų, nors dar šių metų pradžioje tokių buvo 30 proc.“, - kalbėjo jis. Anot J. Mortbergo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galimai siekia, kad nei Švedija, nei Suomija neprisijungtų prie NATO. Iš tikrųjų trys gerbiami Švedijos diplomatai neseniai pripažino, kad Švedijos prisijungimas prie NATO taptų nereikalinga provokacija.
„Jei situacija blogės, paprašysime NATO didesnės pagalbos “, - patikino G. Landsbergis. Be jokios abejonės, NATO jau ir dabar vykdo Baltijos valstybių oro erdvės patruliavimo misijas.
Nerimą kelia tiek pavergtų, tiek ir NATO pagalbos prašančių kaimynių scenarijus. Praėjus metams po šios šalies karinių pajėgumų sumažinimo, Švedija susidūrė su pavojumi. „Mums reikia stiprinti gynybą ir dalyvavimą ore, vandenyse ir po vandeniu, turime būti pasirengę panaudoti savo kovinius pajėgumus“, - patikino K. Enstromas.
Lietuva veiksmų imasi jau dabar. „Atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją regione, Lietuvos ginkluotosios pajėgos siekia sutelkti pajėgumus ir suformuoti aukštos parengties reagavimo pajėgas, galinčias sureaguoti per 2-24 val. ir turinčias pakankamus kovinius pajėgumus, skirtus užkirsti kelią smurtiniams veiksmams Lietuvos teritorijoje esant taikai“, - informavo V. J. Žukas. Šios pajėgos apims sausumos kariuomenę, oro ir specialiąsias pajėgas.
Kitaip tariant, nedidelė Lietuva ketina priešintis. O Švedija? Na, ji žada šį kartą nepaleisti įsibrovėlio.
