Laivas esą vykdo naftos gabenimo iš Rusijos Primorsko uosto į JAV užduotis. Tokią versiją išplatintame pranešime pateikė pati įmonė.
Kaip praneša novoship.ru, spalio 18 d. Švedijos pakrantės apsaugos tarnyba susisiekė su šio tanklaivio įgula ir pasidomėjo laivo judėjimu ir dreifavimo tikslais.
En bild säger mer än.. #nsconcord #svfm #svpol pic.twitter.com/nzeLCkUPak— DefenceChemist (@defencechemist) October 18, 2014
Gavusi tanklaivio šturmano atsakymą, Švedijos pakrantės apsaugos tarnyba padėkojo jam už suteiktą informaciją, rašoma išplatintame pranešime.
„Pastebėjome ir esame pamaloninti dėl Švedijos ir tarptautinės žiniasklaidos rodomo dėmesio „NS Concord“ judėjimui, tačiau turiu informuoti, kad šio laivo judėjime nėra nieko neįprasto – šis laivas laukia krovinio pakrovimo.
Ši laivų dreifavimo praktika yra plačiai paplitusi komercinių laivų valdymo srityje. Lygiai taip pat skirtinuose pasaulio vandenynuose dreifuoja daugybė laivų, kurie laukia nurodymų pasikrauti – tai daroma pagal užsakomųjų gabenimų planą. Artimiausiomis dienomis „NS Concord“ pajudės Primorsko uosto link. Pagal užsakomųjų gabenimų planą, pakrovimas šiame uoste suplanuotas spalio 23 d.“, - informavo „Novoship“ vadovas Jurijus Cvetkovas.
Švedijos kariškiai sekmadienį pateikė paslaptingo užsienio laivo prie Stokholmo krantų įrodymą – nuotrauką, bet atmetė pranešimus, kad „medžiojamas“ apgadintas povandeninis laivas.
Nuo pat to laiko, kai ginkluotosios pajėgos penktadienį gavo įspėjimą apie kažkokį „dirbtinį objektą“ prie Stokholmo krantų, 200 vyrų, keli laivai su neaptinkamumo radiolokatoriais technologijomis, minų traleriai ir sraigtasparniai vykdė paiešką jūroje aplink salas už maždaug 50 km į rytus nuo Švedijos sostinės.
„Tai ne mūsų, tai – užsienio laivas“, – žurnalistams sakė kontradmirolas Andersas Grenstadas, rodydamas neryškią nuotrauką, kurią sekmadienį ryte padarė „šaltinis“. Tai jau trečias toks pastebėjimas nuo penktadienio.
Jis matė kažką, kas buvo paviršiuje, o kai jis padarė nuotrauką, tai vėl dingo“, – sakė A.Grenstadas.
Pasak jo, neįmanoma nustatyti, kuriai šaliai priklauso tas laivas, nes nuotraukos kokybė prasta, bet pastebėjimai atitinka modelį, susiformavusį per kelerius metus.
Nuotraukoje matyti tolumoje esantis tamsus objektas, kyšantis iš jūros ir apsuptas bangų mūšos.
A.Grenstadas atmetė žiniasklaidos spėliones, kad ginkluotosios pajėgos „medžioja povandeninį laivą“, ir pabrėžė, kad ši mobilizacija – viena didžiausių, neskaitant mokomųjų pratybų, po Šaltojo karo – yra žvalgybos operacija.
„Tai ne povandeninio laivo medžioklė naudojant ginklus kovoti su oponentu. Kabama apie žvalgybinės informacijos rinkimą siekiant nustatyti, kad esama užsienio povandeninės veiklos“, – sakė jis ir pridūrė, kad rajonas į rytus nuo sostinės atrodo „dominantis kažkokią užsienio galią“.
„Vėliau gali būti situacija, kai tai taps povandeninio laivo medžiokle. Kol kas to nėra“, – pridūrė A.Grenstadas.
Jis atmetė gerbiamo dienraščio „Svenska Dagbladet“ sekmadienio pranešimą, jog buvo perimtas rusų radijo pranešimas nepaprastųjų situacijų atvejais naudojamu dažniu ir jog tai rodo, kad tame rajone į bėdą pateko rusų povandeninis laivas.
„Iš tos informacijos, kurią turime, negalime padaryti tokios pačios išvados kaip žiniasklaida – kad yra kažkoks apgadintas povandeninis laivas. Neturime informacijos apie nepaprastosios padėties signalą ar nepaprastųjų situacijų kanalo panaudojimą, – sakė jis. – Neišskyrėme Rusijos, bet sakėme, kad tai – užsienio povandeninė veikla ... Tai gali būti povandeninis laivas, mažas povandeninis laivas ar narai į mopedą panašioje povandeninėje transporto priemonėje“.
A.Grenstadas taip pat patvirtino, kad tuo metu, kai paslaptingas objektas buvo pastebėtas pirmuosius kartus, prie Stokholmo ir toliau Baltijos jūroje vyko švedų karinio jūrų laivyno pratybos dalyvaujant NATO povandeniniam laivui iš Nyderlandų.
Pastaraisiais mėnesiais Švedija matė suintensyvėjusius Rusijos oro pajėgų manevrus virš Baltijos jūros. Per vieną incidentą rugsėjo mėnesį du naikintuvai-bombonešiai SU-24, kaip teigiama, įskrido į Švedijos oro erdvę. Švedų užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas tada tai pavadino „rimčiausiu rusų aviaciniu įsibrovimu“ per beveik dešimtmetį.
9-ajame dešimtmetyje ir 10-ojo dešimtmečio pradžioje tuomet neutrali, o dabar – neprisijungimo prie karinių blokų politikos besilaikanti Švedija nuolat skelbdavo parengtį dėl pastebėtų Rusijos povandeninių laivų. Vienas įsimintinas atvejis buvo 1981 metais, kai sovietinis povandeninis laivas U137 įstrigo už kelių mylių nuo vienos didžiausių švedų karinio jūrų laivyno bazių.
