aA
Bebaigianti savo veiklą Europos Komisija (EK) parodė savo bejėgiškumą žaidimuose su „Gazprom“.
Z. Balčytis. Niekas nenorėjo mirti Europos Sąjungoje
© DELFI / Kiril Čachovskij

Rugsėjo pabaigoje už konkurenciją atsakingas EK narys J. Almunia pranešė rengiantis pareiškimą dėl ES taisyklių pažeidimų, kuriais įtariamas „Gazprom“.

Tiesa, ar šis dokumentas bus išsiųstas „Gazprom“, nepranešama.

Dar anksčiau pranešta, kad EK dėl krizės Ukrainoje nutraukė Rusijos naftos koncerno „Gazprom“ antimonopolinį tyrimą, nors ir pažymima, kad tai nereiškia, jog byla baigta.

Per dvejus metus EK nesugebėjo baigti tyrimo dėl įtarimų, kad „Gazprom“ taikė neteisingas, per dideles dujų kainas Rytų ir Vidurio Europos šalims, tarp jų ir Lietuvai.

Tyrimą, kuris turi įvertinti Rusijos dujų milžinės veiksmus Baltijos šalyse, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje, jau šiandien galima vadinti politiniu trileriu.

Prasidėjęs skandalingomis kratomis „Gazprom“ įmonių būstinėse Europos Sąjungoje, tyrimas pasibaigė viešais EK atstovų, atsakingų už konkurenciją, pareiškimais, kad, paskelbus pretenzijas Rusijos milžinei krizės Ukrainoje sąlygomis, tai galėtų būti neteisingai suprasta kaip agresija prieš Rusiją.

Lietuva kol kas nėra paskelbusi jokio oficialaus pareiškimo dėl EK veiksmų, nors tokius veiksmus galima vertinti kaip pagalbą „Gazprom“ išvengti gresiančios 14,3 milijardo dolerių baudos.

Darbą baigiančios EK veiksmus būtina įvertinti, nes jau lapkritį pradės darbą naujos sudėties EK. Tik nuo jos sprendimų priklausys, ar ir toliau bus tęsiamas trileris „Niekas nenorėjo mirti Europos Sąjungoje“.

Vienoje pusėje – mirti nenorinčios milžiniškomis dujų kainomis smaugtos valstybės, kitoje – milžinė „Gazprom“.