aA
Nostalgija sovietiniams laikams garsėjantis Rusijos Dūmos deputatas Viktoras Alksnis po dvejų metų pertraukos vėl prisiminė Lietuvos vardą. Kaimyninės šalies politikas vėl ėmė įrodinėti, kad Vilniaus kraštas ir Klaipėda Lietuvai nepriklauso.
Pirštas, kaltinimas
© Corbis/Scanpix
2003 metais jis ragino Rusijos Dūmą išsireikalauti iš Baltijos šalių kompensaciją už sovietų okupacijos metu šiose valstybėse sukurtą turtą.

Toks buvo V. Alksnio atkirtis 2000 metų birželį mūsų šalies Seimui, kuris įstatymiškai pareikalavo, kad Rusija padengtų 20 milijardų dolerių vertės žalą, padarytą SSRS okupacijos 1940-1990 metais laikotarpiu.

Tuomet dar tik puoselėjamiems V. Alksnio ketinimams pareikšti Lietuvai ir teritorines pretenzijas naują pretekstą suteikė praėjusį antradienį Seime priimtas pareiškimas "Dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje pasekmių vertinimo."

Dūmos deputatas, jau užregistravęs projektą ir besitikintis kitų parlamentarų palaikymo, kėsinasi į mūsų šalies suverenumą ir siekia paraginti Lietuvą atsisakyti 1939-1941 metais prijungtų žemių.

Viktorai Imantovičiau, kodėl ir vėl trykštate noru diriguoti Rusijos ir Lietuvos santykiams?

Todėl, kad jūsų šalies politikai pagaliau sugriovė anksčiau Rusijos politiniuose kuluaruose gyvavusį mitą, kad Latvija ir Estija yra blogosios Baltijos šalys, o Lietuva - geroji Rusijos partnerė, su kuria galima konstruktyviai derėtis, nenusileisti iki istorinių asmeniškumų lygmens. Nors aš visada sakiau, kad Lietuva - klastinga ir, esant progai, bandys smogti į nugarą. Tačiau šįkart jūs elgiatės dar blogiau - spjaunate tiesiai į veidą.

Turite omenyje Seime priimtą pareiškimą, kuriame teigiama, jog atėjo laikas visoms geros valios valstybėms, kartu ir Rusijai, pripažinti nacizmo sutriuškinimą ir Baltijos šalių okupaciją?

Būtent! Ir ne tik: kas čia per kvaili atsisakymai atvykti į 60-ųjų pergalės prieš fašizmą metinių minėjimą? O jeigu Lietuva svaidosi spjūviais, nesitikėkite, kad Rusija tik nuleis žemai galvą ir nusivalys tuos nepagarbos ženklus.

Ko gi Jūs norite?

Jeigu reikalaujate, kad Rusija pripažintų jūsų okupacijos faktą, patys išsrėbkite košę, kurios prisivirėte. 1989 metais atsiprašėme dėl Molotovo-Ribentropo pakto, o dabar tegul Lietuva atsiprašo Lenkijos dėl 1939 metais spalio 10-ąją sutarties, pagal kurią Vilnius ir Vilniaus kraštas buvo perduotas Lietuvai. Kadangi šis dokumentas buvo pasirašytas nusikalstamo pakto pagrindu, vadinasi, ši sutartis yra neteisėta.

Įdomu, kodėl Vilniaus krašto klausimą kelia ne lenkai, o būtent Jūs?

Man ir pačiam keista, kad prieš kelerius metus, kai pradėjau šia tema daug kalbėti, lenkai savo parlamente neskubėjo paskelbti rezoliucijos ir pareikšti savo pretenzijų Lietuvai. Net atsiprašymo nepareikalavo. Kažkokie keistuoliai...

Ar tikitės, kad valstybinė Rusijos Dūma pritars Jūsų projektui?

Taip.

Tačiau istorija byloja, kad ankstesnės Jūsų iniciatyvos Baltijos šalių atžvilgiu, kai, pavyzdžiui, Lietuvos skolą Rusijai įvertinote šimtu milijardų dolerių, nesulaukė kolegų pritarimo.

Jūs klystate. Istorijoje, kurioje siekiama gauti iš Baltijos valstybių atlygį už jų teritorijoje esantį SSRS palikimą, dar nėra padėtas galutinis taškas. Dar 2004 metų rugsėjį Audito rūmai apskaičiavo, kiek jūs mums esate skolingi už likusį tarybinės armijos turtą, tačiau dar neaišku, kokio dydžio sumą turite mums kompensuoti už investicijas į jūsų šalies ekonominę raidą per penkiasdešimt imperijos valdymo metų. Tad sąskaitėlės su daug nulių dar sulauksite.

Tai gal bent Klaipėdos kraštą paliksite ramybėje?

Dūmoje įregistruotame projekte, raginančiame Lietuvą atsisakyti 1939-1941 metais prisijungtų žemių, kalbama tik apie Vilniaus krašto grąžinimą lenkams. Tačiau nėra ko čia jums džiaugtis, nes Memelio ir Rytų Prūsijos klausimą galima bet kada iškelti į viešumą. Priminsiu, jog nėra nė vieno oficialaus dokumento, patvirtinančio Memelio priklausymą Lietuvai. Yra tik telefoninis pokalbis, kai 1945 metų sausio mėnesį Stalinas perspėjo Sniečkų, kad netrukus Raudonoji armija puls Memelį ir iškels virš jo Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos vėliavą. Žodžiu, įvertinus tuometinę situaciją ir atėmus iš jūsų Klaipėdos bei Vilniaus kraštus, sumažėtumėte trečdaliu.

Iš kur tiek pykčio mūsų šalies atžvilgiu?

Su jumis kitaip ir negalima. Lietuva pakelia letenėles į viršų tik tada, kai su ja elgiamasi negailestingai griežtai. Nenoriu įžeisti Lietuvos piliečių, tačiau tokia patirtis - seniai susiformavusi. Tereikia prisiminti 1938-uosius, kai Lenkija pateikė Lietuvai notą dėl pasieniečio nužudymo. Su savo kaimyne susitaikėte atiduodami jai Vilniaus kraštą. Po metų Hitleris pareiškė, kad nori Memelio, ir Lietuva, su atsidavimu žvelgdama jam į akeles, atidavė uostamiestį. Netrukus mes pasakėme, jog įvesime Lietuvoje tarybų valdžią, ir jūs vėl pastriksėjote ant užpakalinių kojyčių.

2004-2007 metų kadencijos Dūmoje Jūs, ko gero, vienintelis, iškeliantis tokias ambicingai-kaprizingas idėjas...

Jeigu peržiūrėtumėte per pastaruosius metus Dūmoje įregistruotus projektus, suprastumėte, kad aš ne vienas toks. Štai Sergejus Baburinas (tos pačios frakcijos "Tėvynė", kaip ir V. Alksnis, narys. - Autor. past) iškėlė klausimą, ar teisėtai Ukraina prisijungė Krymą ir Sevastopolį.

Ar teisinga būtų manyti, kad pareiškimais mūsų ir kitų Baltijos šalių atžvilgiu svaidysitės tol, kol būsite valdžioje?

Mažai nepasirodys.