Kalbasi:
- Bet tu ir atrodai... – stebisi pirmas.
- Jo, baisu, - kitas prideda. – Tris dienas gėrei?
- Tris dienas dirbau! Gavau civiliais rūbais naktiniuose klubuose patruliuot, kad tų NATO bambukų kas nenukaltų...
2005 balandžio 24. Sekmadienis. Tėvas.
Naktinis traukinys sustojo Kauno stotyje. Kioskelyje, kuris stovi netoli bėgių, sėdėjo girtas vyras, per pečius apsikabinęs pusnuogę prostitutę. Pro šalį ėjo du forsai – vienas pirmyn, kitas – atgal.
- O b***, reikia pažiūrėti, gal ten sėdi koks tėvas, - pasakė vienas, pamatęs kioskelį ir įkišo galvą į vidų.
Ir pagal tai, kiek ilgai jis žiūrėjo vidun, aš supratau, kad forsas ne juokavo, o tikrai ten ieškojo savo tėvo.
2005 balandžio 25. Pirmadienis. Kelionė.
Kartą nekantriai laukiau stotelėje. Apsidairiau – visi kažkur skuba.
- Man namo, - tarė benamis.
- Man pas šeimą, - tarė našlė.
- Man - gyventi, - tarė nepagydomas ligonis.
- Autobusas vėluoja, mes tuoj jo sulauksim.
Aš įlipau į savąjį, pažymėjau bilietą ir pamaniau:
- Meluoti sau juk nėra gera išeitis?
Vėliau nukiūtinau: į savo vaikystę, į mylimą miestą, į kiemą, kurio jau daugiau nebebus.
2005 balandžio 26. Antradienis. Ateities profesijos.
Aš ir mano bičiuliai sustojame ratu ir svajojame, kuo mes būsim užaugę.
- Aš būsiu mūrininkas, - šaukė Jonukas.
- Aš būsiu mechanikas, - kalbėjo Petras.
- O aš būsiu gezas, - gyrėsi Saša.
Visi kalba, giriasi, tik aš vienas tyliu.
- O tu? Kuo tu būsi užaugęs?
- O aš užaugęs būsiu Rimvydas Valatka.
- Kaip? O kodėl?
- Nes tada, atėjęs į bet kokią televizijos laidą, galėsiu dergti ant ko tik tai noriu ir niekas man prieštaraut negalės!
2005 balandžio 27. Trečiadienis. Bonifacijaus atostogos.
Premjeras, (už savo pinigus) atostogaudamas Egipte, viešbučio kambary ilgai nuobodžiavo, kol žmona buvo išbėgusi į miestą pasižvalgyti. Besiknaisiodamas po stalčius ir taip ieškodamas pramogų, viename pirmininkas netyčia atrado kažkokią knygą. Viršelyje parašyta – „Šventasis Raštas trumpai“, o apačioje mažytėmis raidėmis: „viešbučio nuosavybė - prašytume nevogti“.
Atsivertęs pirmą puslapį jis skaito:
- Neturėk kitų Dievų tik mane vieną... Hmm... – premjeras kaso pakaušį. – Sekmadienį švęsk...
Jis skaitė, skaitė net įsijausdamas, kol priėjo septintą – nevok. Nuo čia pasidarė dar įdomiau:
- Nevok, nekalbėk netiesos...
Ir dar:
- Negeisk svetimo vyro ar svetimos moteries. Negeisk svetimo turto...
Kažkas rakino duris. Premjeras išsigando, lyg kas būtų pagavęs jį darant kažką baisaus, ir sviedė šventąjį raštą pro langą.
- Katukai, tu ne pajūry? – pasigirdo švelnus moteriškas balsas.
- Ne, Kristute, galvoju.
- Tai greitai baik ir lekiam į pliažą – tu visas atostogas taip pragalvosi.
Jis nusišypsojo, lengviau atsikvėpė, šoko į pamėgtas raudonas glaudes ir nuskuodė į pajūrį pamiršti visų savo žemiškų rūpesčių.
2005 balandžio 28. Ketvirtadienis. Apie įvairias problemas ir galimus jų sprendimo būdus.
- Brangusis! Tau naujieną turiu! – spiegia žmona.
- Vėl kas? – piktai jai atkirto.
- Mes turėsime kūdikėlį – vaiką nuo Dievo!
- Dievo? Kokio dar Dievo? – paklausė nesusipratęs.
- Nuo Dievo! Tikrojo Dievo!
- Tau gal užvožt, kad atsitokėtum? – jis sugniaužė kumščius. - Durne, aš nebuvau tavęs nė pirštu palietęs – sakyk greitai, kur trainiojais!
- Dėl Dievo, niekur, sakau tau, nuo Dievo!
- Dink iš namų, kol dar kaip šuns neatkaliau! – sviedė ją iš virtuvės.
- Bet, brangusis, - ji kūkčiodama avėsi batus, - brangusis, o kaipgi kūdikis?
- O man kas? Rado ko klausti... Dievas padarė, Dievas ir pasirūpins! - išgrūdo žmoną laukan ir prieš nosį užtrenkė buto duris.
2005 balandžio 29. Penktadienis. Kelias į kultūros ministeriją.
Kiek prisimenu savo karjeros pradžią, daryti man nieko neleido.
Kartą susėdę mes dalinomės postais.
- Čia negerai tos kalbos dėl prezidentūros: jei naikins, liksiu be vietos. Mes čia su vaikinais kažkada buvom taręsi, tai man kaip tik Daukanto aikštė teko.
- Tu nesinervink, viskas bus pagal planą. Gera mūsų kompanija. Va Donatas pas mane vyriausybėj ūkio ministras bus. Kitų dar ieškosiu.
- Aš noriu kultūros, - sakau. – Duosi?
- Jo, duok tau kultūrą...
- Bet duosi?
- Pagalvosiu.
- Duosi?
- Sakau, pagalvosiu.
- Juk duosi?
Pauzė.
- Nu gerai jau gerai, duosiu – tik tu pirma mokyklą pabaik!
Tiesiog - miksysm@takas.lt
