Tenka apgailestauti, tačiau šioje studijoje premjeras vėl nerado atsakymo, kaip Lietuva užsitikrins bazinę elektros energijos generaciją, kuri kartu su dujų terminalu yra svarbiausias Lietuvos energetinės nepriklausomybės komponentas. Studijos išvada skelbia, kad Lietuvai būtina užsitikrinti pigiausios elektros importo galimybę. Kitaip tariant, siūloma ir toliau likti priklausomiems nuo importuotos elektros energijos, importą iš Rusijos pridengiant teorinėmis galimybėmis pirkti energiją iš Švedijos bei Lenkijos.
Tenka pripažinti, kad nesulaukusi jokio konkretaus atsakymo dėl elektros sektoriaus raidos perspektyvų, Vyriausybė tiesiog iššvaistė šimtus tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų. Deja, žvelgiant į instituto pateiktą studiją susidaro įspūdis, jog LEI mokslininkai, prie savo pavardžių išdidžiai pridedantys „prof. habil. dr.“ ar panašius ekspertines žinias patvirtinančius laipsnius, yra itin lengvai veikiami politinių vėjų kaitos. Kitaip tariant, LEI atliekamų studijų išvados tiesiogiai priklauso nuo valdžioje esančių politinių jėgų norų ar nenorų.
LEI parengta studija pretenduoja tapti nauja nacionaline energetikos strategija, tačiau tai veikiau scenarijų rinkinys, o ne aiškią šalies energetikos ūkio raidos kryptį brėžianti strategija. Sinchronizavimo su Kontinentiniais Europos tinklais reikmė joje apskritai neminima, tai vadinama viso labo politiniu veiksniu, Visagino atominė elektrinė (VAE) matoma tik kaip teorinė galimybė, o svarbiausiu energetikos politikos „strateginiu akcentu“ tampa mokslo tiriamųjų institucijų, tokių kaip pačios strategijos kūrėjo LEI, stiprinimas valstybės lėšomis.
Panašu, kad esminis instituto tikslas buvo ne pateikti objektyvų tyrimą, bet tiesiog gauti užsakymą ir atlygį iš „valdiškų namų“, o toliau kaip tame posakyje – „kas moka pinigus, tas ir muziką užsako“. Taigi išvados atitinka užsakovo politines preferencijas ir norus.
Tie patys ekspertai – skirtingos išvados
Dar 2007 metais, socialdemokratui G. Kirkilui užsimojus visą Lietuvos energetiką perduoti į privačias rankas, prireikė skubaus mokslininko indėlio, kuris pagrįstų šių veiksmų reikalingumą. Šiai užduočiai atlikti ir buvo pasamdytas ankščiau minėtas institutas. Seimas 2007 metų sausio 18 d. patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją, kuri buvo parengta jungtinėmis Ūkio ministerijos ir LEI pastangomis. Kaip matome iš 2008 metais strategijai skirto leidinio, jo turinį redagavo LEI mokslininkai V. Miškinis, A. Galinis ir J. Vilemas.
Šioje strategijoje mokslininkai, atlikę išsamų tyrimą, pabrėžė būtinybę sumažinti arba neutralizuoti priklausomybę nuo dominuojančio pirminės energijos tiekėjo, t.y. Rusijos. Joje randame raudona linija nubrėžtą naujos atominės elektrinės statybą ir jos, kaip vienintelės realios alternatyvos, Lietuvai būtinybę. Strategijoje be kita ko numatyta, kad ne vėliau kaip 2015 m. būtina pradėti eksploatuoti naują regioninę atominę elektrinę (AE) Lietuvos ir regiono poreikiams tenkinti.
Nors strategija apibrėžė energetikos sektoriaus raidą iki 2020 metų, nepraėjus nė penkeriems metams šios išvados staiga tapo nebereikalingos. A. Butkevičiaus Vyriausybės užsakymu 2013 metų balandį tie patys LEI mokslininkai, Seimui pristatė naujus Vyriausybės sudarytos darbo grupės pasiūlymus dėl energetikos strategijos krypčių.
Įvertinę pasikeitusias politines aplinkybes, LEI mokslininkai šį kartą nuosprendį, kad atominės elektrinės statybos scenarijus yra nerentabilus ir Lietuvai nenaudingas. Kaip efektyviausias būdas šaliai apsirūpinti elektros energija, iškeliamas lankstus nebranduolinis scenarijus. Atominės energetikos plėtojimas šioje strategijoje pristatomas kaip pasirinkimas tik susidarius „nepalankioms elektros energijos importo sąlygoms“. Nors šis scenarijus pateikiamas kaip puiki alternatyva VAE statybai, tačiau „lankstus nebranduolinis scenarijus“ iš tiesų reiškia ir toliau augančią priklausomybę nuo iš trečiųjų šalių importuotos elektros energijos.
O dabar sugrįžkime prie 2014 metų rugpjūčio 28 d. Vyriausybėje pristatytos to paties LEI parengtos eilinės Lietuvos energetikos plėtros studijos. Nors pačioje strategijoje jokio principinio pasiūlymo, kaip būtų galima saugiai ir efektyviai apsirūpinti elektros energija nėra suformuota, tačiau viešuose komentaruose LEI mokslininkas A. Galinis pabrėžė, kad tikslingiausia plėtoti scenarijų, kuris apimtų pigios elektros energijos importą iš Rusijos, o pastačius elektros jungtis, ir iš Švedijos bei Lenkijos. „Jeigu norime pigios elektros energijos elektrinės, nauja branduolinė elektrinė tam nelabai pasitarnautų“, – žurnalistams Vyriausybėje pristatant studiją sakė A. Galinis.
Taigi prieš penkerius metus pradėję nuo atominės energetikos scenarijaus, užtikrinančio šalies energetinę nepriklausomybę, LEI mokslininkai, net ir gilėjant geopolitinei krizei, renkasi visišką energetinę priklausomybę.
Dar vienu žymiu LEI laikysenos pokyčiu, lyginant su ankstesniu strategijų kūrimo laikotarpiu, reikėtų laikyti viešumo ir skaidrumo atsisakymą. Nepaisant to, kad strategija rengta iš valstybės biudžeto pinigų, ją kažkodėl nuspręsta nuo visuomenės slėpti uždedant konfidencialumo grifą. Tai visiškai nesuprantama ir gali būti paaiškinama tik tuo, kad tokiu būdu nuo Lietuvos žmonių bandoma paslėpti studijos užsakovų ir vykdytojų akis badančią nekompetenciją.
Pigi rusiška elektra, kurios gali ir nebūti
LEI Mokslininkai, pateikdami tokias išvadas, vadovaujasi klaidinga prielaida: nutiesus „NorBalt“ elektros perdavimo jungtį su Švedija Lietuva automatiškai apsirūpins pigesne skandinaviška elektra.
Ši prielaida yra klaidinga, kadangi pati Švedija po dešimtmečio susidurs su elektros trūkumu pietinėje šalies dalyje (regione, prie kurio tiesiogiai jungiasi Lietuva). Pirmieji du atominiai reaktoriai jau dirba daugiau nei 40 metų ir po 2025 metų privalo būti pakeisti.
Apie tai kalba ir švedų energetikai „<...> Švedija turi pasirūpinti naujais bazinės elektros gamybos pajėgumais – kitu atveju, 2025 m. 4-oje „Nord Pool Spot“ prekybos zonoje atsiras reikšmingas elektros trūkumas“, – teigia M. Odenbergas, Švedijos sistemos operatoriaus „Svenska Kraftnat“ prezidentas.
Būtent su 4-ąja prekybos zona Lietuvą sujungs „NordBalt“ kabelis, kuriuo ir siekiama užsitikrinti pigaus elektros importo galimybę. Anot to paties M. Odenbergo, nesiėmus žingsnių, jau po 10 metų Švedijoje galima situacija, kai dėl elektros trūkumo paprasčiausiai gali tekti atjungti vartotojus nuo tinklo.
Nutiesus „LitPol link“ jungtį į Lietuvą staiga pradės tekėti pigi elektros energija iš Lenkijos ar kontinentinės Europos.
Ši prielaida nepagrįsta jokiais Lenkijos elektros rinkos, kuri remiasi anglimi kūrenamų jėgainių pagaminama elektra, analize, būsimų CO2 išmetimų kainų įtaka. Neatsižvelgiama ir į tai, kad Lenkijos šiaurės–rytų regionas, su kuriuo mus ir sujungs „LitPol link“ jungtis, šiuo metu yra menkai elektrifikuotas, jame jau dabar trūksta elektros energijos, o elektros poreikis ten auga. Taigi galimybė, kad iš Lenkijos Lietuvą pasieks dideli labai pigios elektros energijos srautai, yra iš mokslinės fantastikos srities.
Pigia elektros energija Lietuvą aprūpins Rusija.
Didėjant geopolitinėms įtampoms bei Vakarų pasaulio konfrontacijai su Rusija, reikšmingai didėja tikimybė, kad energetinė Europos priklausomybė nuo Rusijos taps pastarosios ginklu. Nesunku prognozuoti, kad pigios elektros energijos upelis į Lietuvą jau artimiausiu metu gali „netikėtai“ išdžiūti, Kremliui pritaikius atsakomąsias sankcijas ES valstybėms.
VAE – kertinis šalies energetinės nepriklausomybės akmuo
Pastaruoju metu LEI atliktos studijos yra vis skeptiškesnės dėl VAE, nors, kaip minėta, vos prieš keletą metų tas pats institutas AE statybą nurodė kaip neišvengiamą būtinybę Lietuvai. Neramina ir tai, kad energetikos ekspertai vis entuziastingiau kalba apie elektros importą, tarsi figos lapu importą iš Rusijos pridengdami galimomis elektros importo alternatyvomis iš Švedijos ir Lenkijos.
Lanksčios elektros importo perspektyvos propagavimas yra tiesiog nevykusiai pridengta energetinės priklausomybės nuo Rusijos propaganda bei siekis išlaikyti kuo didesnę priklausomybę nuo vieno išorinio tiekėjo.
VAE yra kertinis šalies energetinės nepriklausomybės akmuo, todėl premjerui rekomenduotume nustoti užsakinėti LEI vis naujas tokio paties turinio studijas ir imtis realių darbų užtikrinant Lietuvos energetinį saugumą bei nepriklausomybę.
