aA
Lietuvos politikai ir politologai nelikę rimtai vertinti Rusijos Valstybės Dūmoje užregistruoto prašymo Lietuvai atsisakyti 1939-1941 metais prisijungtų žemių. Projektą užregistravo šovinistinėmis pažiūromis ir nostalgija sovietiniams laikams garsėjantis buvęs sovietų karininkas Dūmos deputatas Viktoras Alksnis.
J. Karosas
J. Karosas
© ELTA
„Tai neįtelpa į normalios politikos rėmus ir yra daugiau savęs parodymo dalykai“, - sako Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas.

Jo teigimu, po Helsinkio akto priėmimo, sienų klausimai Europoje tapo nekvestionuojamu dalyku, o tokie žingsniai turėtų būti suvokiami kaip „svaičiojimai“.

J.Karoso teigimu, jeigu šitaip reaguoja į šią savaitę Seimo priimtą pareiškimą dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos, tai Rusijos deputatai parodo nesuprantantys pareiškimo dvasios.

Paklaustas, ar tai nėra ženklas, kad prastėja dvišaliai santykiai, J.Karosas tokią prielaidą atmetė. Jo teigimu, tai, kad Rusijos prezidentas ratifikavo aktą, kuriuo išvengiama dvišalio apmokestinimo, rodo, kad svarstant rimtas problemas keblumų nekyla.

„Tokie politikai kaip V.Alksnis neranda vietos mūsų konstruktyviam bendravimui“, - DELFI sakė J.Karosas.

Politologas Raimundas Lopata sako, kad į tokius siūlymus neverta kreipti dėmesio.

„Tegul jie patys iš pradžių išsiaiškina, ką jiems reiškia Antrasis pasaulinis karas ir J.Stalinas“, - DELFI sakė jis, pridurdamas, kad Lietuva turėtų palaukti, kol jie tai išsiaiškins ir tik tada turėtų reikšti savo poziciją.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius tikina, kad tokio pobūdžio pareiškimai Rusijoje nėra naujiena.

„Tai tik įrodo, kad kol kas Rusijos politikai nėra išaugę iš to vaikiško amžiaus, kai nėra suvokiama, kas įvyko 1939 metais ir ką reiškia pokarinė okupacija. Rusijai sunku priimti tą realybę, kuri susiklostė dvidešimto amžiaus pabaigoje”, - DELFI sakė jis, pridurdamas, kad Lietuvai teks kažkiek laiko pakentėti, kol subręs nauja politikų karta Rusijoje, kuri bus pasirengusi priimti atsakomybę už šalies istoriją ir palaikyti konstruktyvius santykius su kaimynais.

V.Alksnis ne kartą teikė Baltijos šalims nepalankias iniciatyvas, tačiau jam nepavykdavo užsitikrinti Rusijos politikų svarios paramos.

2003 m. V.Alksnis inicijavo Valstybės Dūmos įpareigojimą Audito rūmams suskaičiuoti SSRS investicijas ir turtą Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje 1940-1991 metais ir Rusijos nuosavybę Baltijos šalyse.

2001 metais V.Alksnis reikalavo, kad Rusija, atsižvelgdama į tuomet dar tik planuojamą Europos Sąjungos ir NATO plėtrą, Kaliningrado srityje dislokuotų branduolinį ginklą.

V.Alksnis taip pat nesyk reikalavo denonsuoti Lietuvos ir Rusijos sienos sutartį, atskirti nuo Lietuvos Klaipėdos ir Vilniaus kraštus bei panaikinti Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.