„Išvados yra tokios - nekelti, kad būtų panaikinta Seimo nario mandatas abiems Seimo nariams, nes yra įstatymų spragos ir tarp teisinių dokumentų, ir tarp Konstitucinio teismo išaiškinimo“, - sakė komisijos pirmininkas Bronius Pauža.
Komisija, pasak jos vadovo, sprendimą priėmė remdamiesi pačių J.Ramono ir A.Balsienės pateiktais duomenimis, iš kurių matėsi, kad J.Ramonas išėjo tikslinių atostogų, remdamasis Darbo kodeksu, o A.Balsienės pareiškimą priėmęs žmogus parašė neteisingą įsakymą dėl atleidimo.
DELFI primena, kad buvęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas J.Ramonas, tapęs Seimo nariu, pasinaudojo Darbo kodekso 183-iuoju straipsniu ir išėjo ketverių metų tikslinių atostogų. Minėtas Darbo kodekso straipsnis tikslines atostogas numato valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti. J.Ramono nuomone, šios pareigos apima ir buvimą parlamentaru.
Kilus viešam pasipiktinimui, Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijai priklausantis Seimo narys atsistatydinimo pareiškimą iš Žemės ūkio rūmų vadovo pareigų įteikė tik šių metų vasarį, praėjus maždaug trims mėnesiams po parlamentaro priesaikos davimo. Tiesa, parlamentaras liko šios ūkininkų interesus ginančios organizacijos tarybos nariu.
Liberalų demokratų frakcijai priklausanti A.Balsienė, tapusi parlamentare, ankstesnę darbovietę – Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ – taip pat paliko pasinaudodama tikslinėmis atostogomis. Parlamentarė sakė, kad neteisėtas atleidimas įvyko ne jos valia, o suklydus atleidimo įsakymą rengusiam dabartiniam „Solidarumo“ vadovui Petrui Grėbliauskui.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algirdas Monkevičius Seimui buvo pateikęs du nutarimo projektus, kuriais buvo siūloma nutraukti Seimo narių A.Balsienės bei J.Ramono parlamentaro įgaliojimus, tačiau Seimas balsuodamas tam nepritarė.
Seimas jau pradėjo svarstyti atitinkamų Darbo kodekso nuostatų pataisas, kuriomis vadovavosi laiku su Seimo nario mandatu nesuderinamų pareigų neatsisakę parlamentarai Komisijos išvada yra rekomendacinio pobūdžio, ją dar svarstys Seimas.
