Paanalizavus žiauraus nusikaltėlio biografiją matyti, kaip laikui bėgant sunkėjo jo vykdomi nusikaltimai. Tačiau jau nuo pat kriminalinės „karjeros“ pradžios Zamas turėjo vieną bruožą – niekada nepasiduoti, kai jį bando sučiupti.
Trijų dešimtmečių senumo medikų įrašai byloja, kad R. Zamolskis turėjo psichikos problemų. Ši aplinkybė Zamui nuolat padėdavo likti nenubaustam, priešingai nei jo bendrams.
Tačiau teisėsaugos pareigūnams medikų diagnozės nuolat kėlė abejonių.
Kirvis po pagalve
R. Zamolskis gimė 1970-ųjų sausio 7-ąją. Su tėvais ir dviem broliais gyveno Ramučių kaime (Kauno r.).
Zamolskių šeimos gyvenimas nebuvo lengvas – nuo širdies ligos mirė R. Zamolskio tėvas, avarijoje žuvo vienas iš brolių Arvydas. Beje, jis taip pat buvo nuteistas už žmogžudystę, kai prie baro mirtinai sumušė žmogų.
Žuvus broliui ir mirus tėvui, prasidėjo problemos. Nors pirmas tris klases R. Zamolskis buvo pirmūnas, vėliau pažangumas krito.
„Nedrausmingas, grubus, nepažangus mokinys“. Taip pedagogai charakterizavo R. Zamolskį. Medikai 1991 m. birželį savo ataskaitose rašė: „Po tėvo mirties tapo vienišas. Vengė draugų. Sutriko miegas. Atsirado nerimas, baimė (…). Dažnai lankydavo tėvo kapą ir „bendravo su juo“.
Be to, R. Zamolskis medikams atskleidė, kad dėl atsiradusios baimės miegodavo po pagalve pasidėjęs kirvį.
Pirma „pažintis“ su pareigūnais
Pirmą kartą R. Zamolskis į teisėsaugos akiratį pateko būdamas 16-os – 1986-aisiais. Tuomet vaikinas sukėlė muštynes ir apvogė butą. Medikų ataskaitose rašoma: „1986 m. panoro turėti pinigų, norėjo būti turtingu, kūrė įvairiausius planus, pradėjo vogti. Nubaustas lygtinai“.
1988 m. R. Zamolskis atiduotas į medikų rankas. Tais metais vaikinas apvogė butą, išnešdamas magnetofoną ir juvelyrinius dirbinius. Ataskaitose taip pat yra ir mįslinga aplinkybė: „Suėmimo metu bandė bėgti, pagrobdamas mažamečius vaikus, sukeldamas pavojų jų gyvybei“. Tačiau daugiau informacijos apie šį įvykį nėra.
Tyrėjams kilo įtarimų, dėl R. Zamolskio psichinės būklės. Jis buvo paguldytas į Utenos respublikinę ligoninę. Diagnozuota ir psichinė liga. 1988 m. spalio 24 d. R. Zamolskis nukreiptas į Černiachovsko (Kaliningrado sritis) psichiatrijos ligoninę. Čia jis buvo gydomas dvejus metus – 1990 m. pabaigoje Černiachovsko teismas nutraukė R. Zamolskio gydymą griežto režimo sąlygomis. 1991 m. vasario pradžioje jis buvo perkeltas į Žiegždrių ligoninę. Čia jis praleido mažiau nei pusmetį – 1991 m. birželio pradžioje vyras išleistas, kaip „visuomenei nepavojingas“.
Žmogžudystė Naujųjų metų naktį
Kur kas rimtesnius nusikaltimus R. Zamolskis pradėjo vykdyti nuo 1993 m. pradžios.
Naujųjų metų naktį kilo konfliktas tarp girtų R. Zamolskio ir Dariaus Bakanausko. Iš pradžių R. Zamolskis vyrą talžė kumščiais, paskui išsitraukęs peilį smogė jam į krūtinę. Medikai dar bandė D. Bakanauską išgelbėti, tačiau nesėkmingai. Beje, D. Bakanauskas buvo Žaliakalnio nusikalstamos grupuotės atstovo Gintauto Bakanausko, pravarde „Bakanas“, brolis.
Besišvaistydamas peiliu, tuomet 22 m. amžiaus Zamas sužeidė ir dar du vyrus.
Po šios žmogžudystės ir pats Zamas pateko į ligoninę, tačiau iš jos pabėgo. Apdairiai R. Zamolskis kreipėsi ne į Kauno, o į Jonavos medikus, kuriems paaiškino, kad iškrito iš balkono.
Po poros mėnesių – 1993 m. kovo pradžioje – R. Zamolskis su bendru Danu Steponaičiu apiplėšė parduotuvę Kaune. Vyrai nešė viską, kas pasitaikė po ranka – nuo saldainių ir sūrių iki alkoholio. Kai ką vyrai suvalgė patys, kitus produktus pardavė.
Zamo bendrininkas D. Steponaitis pareigūnams įkliuvo 1993 m. kovo pabaigoje, kai net dukart nesėkmingai bandė apiplėšti šaudyklą Jonavoje.
Naktį iš kovo 17-osios į 18-ąją R. Zamolskis ir D. Steponaitis laužtuvais ir kirviais bandė išdaužyti šaudyklos stogą ir sienas, tačiau ginklų nepavogė, nes neįveikė metalinių grotų. Vyrai grįžo pakartoti nusikaltimo po keturių dienų. Ant stogo „besidarbuojantį“ R. Zamolskį pastebėjo policijos pareigūnai. Nedvejodamas Zamas ėmė į policininkus šaudyti ir vieną pareigūną nesunkiai sužeidė į koją, o pats paspruko. D. Steponaitis buvo sulaikytas.
Įvykdė žiaurų planą
Antrą žmogžudystę su bendrais R. Zamolskis įvykdė 1994 m. spalį.
Zamas palaikė artimus ryšius su pussesere Daiva Ilekyte, kuri vadovavo prostitučių firmai. Zamo draugė Alma Štuopienė užsiminė, kad ją įsivaikunusi Adelė Startienė turi brangų keturių kambarių butą Savanorių prospekte. D. Ilekytė, jos sugyventinis Artūras Avalasevičius, R. Zamolskis ir A. Štuopienė sugalvojo planą – nužudyti senolę, parduoti butą ir gautus pinigus pasidalinti.
Žiaurų planą ketvertukas įgyvendino 1994 m. naktį iš spalio 15-osios į 16-ąją.
Pagal sutartą planą A. Štuopienė savo 69 metų įmotei A. Startienei į arbatą įpylė migdomųjų. Apie 2 val. nakties A. Štuopienė pagal susitarimą su dukra iš buto pasišalino, palikdama duris atrakintas.
Į butą atvyko Zamas ir A. Avalasevičius. R. Zamolskis užspaudė miegančios senolės burną, o A. Avalasevičius moterį pasmaugė virve. Nužudę moterį vyrai išvertė butą ir pavogė vertingesnius daiktus, kurie vėliau rasti D. Ilekytės namuose.
Nors kaltinamieji teisme davė prieštaringus parodymus, visi jie pripažinti kaltais. Beje, ši byla buvo nagrinėjama kartu su kita baudžiamąja byla, kurioje D. Ilekytė su bendrais buvo kaltinta itin žiauriu prostitutės nužudymu. Tuomet Kleboniškio miške buvo itin žiauriai nukankinta prostitute pas D. Ilekyte dirbusi mergina.
Nuo bausmės atleido
1994 m. gruodžio pradžioje Zamas buvo sulaikytas – nusikaltėlio sulaikyme dalyvavo net šeši pareigūnai.
1996 m. balandžio pabaigoje Kauno apygardos teismas D. Ilekytę už grotų pasiuntė 15, A. Avalasevičių – 14, A. Štuopienę – 13 metų.
R. Zamolskis pripažintas kaltu dėl nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis, turto sugadinimo, poveikio nukentėjusiajam, melagingų parodymų davimo.
Kauno apygardos teismas R. Zamolskį pripažino nepakaltinamu, nuo bausmės vykdymo atleido ir išsiuntė priverstiniam gydymui į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kur jis buvo gydomas griežto stebėjimo sąlygomis.
Džiugi diena Zamui
Puiki diena R. Zamolskiui buvo 1999 m. gruodžio 10-oji. Tą dieną Panevėžio apygardos teismo kolegija išnagrinėjo Rokiškio psichiatrijos ligoninės vyr. gydytojo Antano Judicko teikimą dėl priverčiamosios medicininės priemonės pakeitimo R. Zamolskiui.
A. Judickas teismui pateikė teikimą sušvelninti priverčiamąjį gydymą į švelnesnę priemonę – atidavimą į psichiatrinę ligoninę pagal gyvenamąją vietą.
„Teikimas tenkintinas. Iš gydytojų psichiatrų komisijos išvados matyti, kad nors R. Zamolskis toliau lieka ligoniu (...), tačiau jo psichinė būsena stabili, per priverstinio gydymo laiką nebuvo agresyvumo faktų, režimo pažeidimų. Išnykus reikalui toliau taikyti priverstinio medicininio pobūdžio priemonę – gydymą psichiatrinėje ligoninėje griežto režimo sąlygomis, ji keistina į švelnesnę“, - konstatavo Panevėžio apygardos teismo kolegija.
R. Zamolskis 2000 m. pradžioje buvo perkeltas į Žiegždrius, kur ilgai neužsibuvo – 2001 m. sausio 19-ąją Zamas paspruko mįslingomis aplinkybėmis. Pagal vieną versiją, Zamas pritaikė palatos raktą, pagal kitą – į ligoninę buvo atsiųstas fakso pranešimas, kad R. Zamolskis iš ligoninės paleidžiamas. Dar viena versija – Zamas tiesiog ramiai išėjo pro neužrakintas ligoninės duris.
Prireikė daugiau nei 13 m., kol Zamas buvo sučiuptas Rusijoje. Per šį laikotarpį R. Zamolskis įvykdė ne vieną žiaurų nusikaltimą ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje.
DELFI portale laukite tęsinio: R. Zamolskis – trečias „genijus po Lenino ir A. Hitlerio“
