Apie prievolę metus 5-10 proc. algos skirti Bažnyčiai sužadėtiniai perskaitė jiems įteiktų rekomendacijų sąraše. Pirmu numeriu minėta sąlyga – sekmadieniais Šv. Kazimiero bažnyčioje švęsti Mišias. Antra – valandą per mėnesį skirti dvasiniam pokalbiui su kunigu. Pareiga mokėti dešimtinę priminta trečiu punktu.
Komentare DELFI buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas akcentavo Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčios išskirtinumą. Vilniaus universiteto profesorius Paulius Subačius priminė, jog dešimtinė niekada nebuvo atšaukta, Vilniaus arkivyskupija teigė, jog to, ką esame skolingi Viešpačiui, negalima apriboti tik dešimčia procentų nuo pajamų .
Gali nustatyti papildomas taisykles
Pasak V. Ališausko, Vilnius šv. Kazimiero bažnyčia nėra parapinė, kitaip sakant, nėra skirta aptarnauti tam tikroje teritorijoje gyvenantiems tikintiesiems. Todėl santuokos, krikštai, laidotuvės, kitokie dvasiniai patarnavimai, teikiami čia besirenkančiai bendruomenei, yra labiau išimtis nei taisyklė.
„Bažnytinės teisės požiūriu, santuokos turi būti sudaromos savoje parapijoje. Taigi, tokia bažnyčia (kaip jėzuitų Šv. Kazimiero – DELFI) gali nusistatyti papildomas taisykles norintiems tuoktis, nes tuokti nėra jos tiesioginė pareiga“, – sakė buvęs Lietuvos atstovas Vatikane.
Prašymo aukoti bažnyčiai V. Ališauskas nevadintų dešimtine, nes „5 proc. nuo atlyginimo tai dar ne dešimtinė, be to niekas juk tų žmonių nekontroliuos, kiek uždirba“.
„Manau, tai – orientacinis paraginimas reguliariai aukoti, taip pat būdas patikrinti žmogaus susisiejimą su konkrečia bendruomene, būdas konsoliduoti tikinčiuosius, kurie renkasi jėzuitų šv. Kazimiero bažnyčioje ir nereikėtų to suprasti vien finansiškai“, – sakė filosofas.
Tikintieji ir yra Bažnyčia
V. Ališausko nuomone, liguistas jaudinimasis aukomis Bažnyčiai rodo silpną ne tik religinę, bet ir pilietinę savimonę Lietuvoje: „Žmonės vis dar yra įsitikinę, kad kažkas kitas turi mokėti už jų gyvenimą“.
Kalbėdamas apie pareigą išlaikyti Bažnyčią, kultūros istorikas priminė, kad ji numatyta tiek vadinamuosiuose bendruose Bažnyčios įsakymuose, tiek bažnytinėje teisėje.
„Tiesa sakant, tai, kad žmonės išlaiko Bažnyčią, yra visiškai normalu, nes jie patys ir yra ta Bažnyčia. Tikėtis, kad kažkas kitas tai padarys už juos, yra pasenusi pažiūra. Viduramžiais, aišku, Bažnyčią išlaikydavo turintys didelius turtus, galintys įkurti bažnyčias ir jas remti, pvz., baudžiavos laikais, paskirti laukus su valstiečiais. Bažnyčios pastatas, dvasininkai buvo išlaikomi iš tų pajamų. Šiandien mes gyvename kitokioje – viduriniosios klasės visuomenėje, todėl mūsų piniginės aukos Bažnyčiai yra būtinos“, – pabrėžė V. Ališauskas.
Kai kurios šalyse, pvz., Vokietijoje, tai sprendžiama tiesiogiai ir biurokratiškai – Bažnyčia renka tikinčiųjų mokestį. Tačiau, kaip pabrėžia V. Ališauskas, daugelyje šalių aukojama savanoriškai ir tai yra vienintelė sąlygą Bažnyčiai išgyventi, susimokėti už elektrą, šildymą, dvasinį patarnavimą, choro giedojimą ir visa kita, kas yra reikalinga.
P. Subačius: dešimtinė nėra atšaukta
Visuomenės apžvalgininko Pauliaus Subačiaus įsitikinimu, atsakymo į klausimą, kiek aukoti Bažnyčiai, nėra, nes auka yra auka, ji neapibrėžiama skaičiumi. Sakoma: „aukok, kiek gali“, o kiek konkrečiai – kiekvieno žmogaus sąžinės reikalas.
„Pavyzdžiui, pensininkas keturis sekmadienius per mėnesį aukoja po litą. Daug tai ar mažai? Suprantu, jei sumokėjus už butą, kitus patarnavimus jam vos užtenka maistui. Tačiau jei jis gauna 1000 ar 800 litų pensiją ir paaukojęs 4 litus labai skundžiasi, kad blogai gyvena ir kaip daug paaukojo, paraginčiau pasižiūrėti į veidrodį ir paklausti savęs, ar jis iš tiesų tik tiek gali“, – DELFI yra sakęs Vilniaus universiteto profesorius.
Jo žodžiais, žmonių galimybės iš tiesų labai skirtingos, ir ne tik dėl to, kad atlyginimai skiriasi 20 kartų: vienas iš algos gyvena tik pats, kitas išlaiko tris vaikus ar senus tėvus, vienas turi sveikatos problemų, kitas neturi, todėl negali būti net kalbos apie vienodą auką bažnyčiai.
„Dešimtinės niekas nėra atšaukęs, tačiau kitas klausimas, nuo ko ją skaičiuoji ir kaip pats ją suvoki. Šiandien Bažnyčia nebeatlieka kai kurių funkcijų, kurias atlikdavo, kai rinkdavo dešimtinę. Tačiau jei esi bendruomenės narys ir naudojiesi visomis Bažnyčios paslaugomis – leidi vaiką į katalikišką mokyklą, gydaisi katalikiškoje ligoninėje, naudojiesi katalikiškais senelių namais, tai manau, visą gyvenimą mokėti 10 proc. nuo visų savo pajamų būtų visai normalu. Tik tiek, kad daug socialinių funkcijų iš Bažnyčios perėmusi valstybė“, – atkreipė dėmesį P. Subačius.
Vilniaus arkivyskupijos kurija: Lietuvoje dešimtinės nėra
„Dešimtinės, kuri kilo iš Senojo Testamento, atsisakė jau pirmosios krikščionių bendruomenės. Jos suprato, kad negalima apriboti to, ką esame skolingi Viešpačiui, tik dešimčia procentų nuo pajamų“, – teigiama Vilniaus arkivyskupijos kurijos komentare DELFI. – Tai, ką turime, esame gavę iš Dievo ir turime naudoti atsakingai. Taigi ir šiandienėje Katalikų Bažnyčioje Lietuvoje dešimtinės nėra“.
Pasak arkivyskupijos komunikacijos koordinatorės Živilės Šeporaitytės, šiandien tikinčiųjų mąstymas yra veikiamas vartotojiškumo – mokėti už paslaugas. Deja, toks požiūris neatitinka tikinčiųjų bendruomenės nario santykio su sava bendruomene ir Bažnyčia.
„Tikintieji kviečiami aktyviai dalyvauti Bažnyčios, kurią jie patys sudaro, veikloje ir ją palaikyti. Taigi kunigai ir jiems talkinantys parapijiečiai imasi įvairių priemonių tikinčiųjų sąmoningumui ugdyti“, – pridūrė Vilniaus arkivyskupijos atstovė.
Neseniai susituokėte? Dalyvavote vestuvėse? Norite pasidalinti mintimis ir pastebėjimais? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba dalyvaukite specialiame konkurse „Atskleisk! Mano vestuvių kuriozas...“.
