"Tai vienas didžiausių vėlyvojo bronzos amžiaus lobių, kada nors rastų ne tik Norfolke, bet ir visoje Britanijoje", - sakė Norvičo muziejaus bendradarbis, archeologas Alanas Westas. "Daiktai gerai išsilaikę, jie papildys mūsų žinias apie bronzos amžių", - pasakojo jis.
Lobyje buvo ir viena vikingų sagė. Pasak A. Westo, nėra įprasta viename lobyje rasti įvairių amžių daiktus.
Bronzos amžius, sekęs po akmens amžiaus, truko maždaug nuo 2500 metų iki 700 prieš Kristų, o po bronzos, nuo 650 m. prieš Kristų iki 43 mūsų eros metų, jau atėjo geležies amžius.
Seniausi bronzos radiniai siekia 800 metus prieš Kristų, aiškino A. Westas.
Atrodo, kad rastuosius daiktus buvo surinkęs meistras, kuris po to iš jų ketino daryti naujus dirbinius, nes, pavyzdžiui, kardų lobyje buvo nemažai sulaužytų.
Būtent vėlyvuoju bronzos laikotarpiu dabartinės Didžiosios Britanijos teritorijoje sparčiai plėtojosi žemdirbystė, klestėjo statybos - ryškus kontrastas prieš tai buvusiam klajoklių amžiui.
Anuomet jau mokėta daryti sudėtingus metalo dirbinius, pažangios keramikos gamybos raida prilygo sprogimui. Daug naujų žinių į salą atnešė atkeliavę iš žemyno žmonės.
Beje, A. Westas atsisakė kalbėti apie galimą pastarojo radinio vertę. Anot jo, lobio likimą nuspręs už tai atsakingi asmenys, o specialistai nustatys jo vertę.
