Tačiau ugniagesius ir gaisrinės saugos ekspertus ruošiančios mokyklos prieš naujų mokslo metų pradžią tikina, kad jaunuolių susidomėjimas šia tarnyba nemažėja, o tik auga.
Liepos 15-30 dienomis naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys patvirtina seną tendenciją - šalies gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba. Liepą palankumą jai išreiškė net 87 proc. apklaustųjų. Ugniagesiai ypatingo pasitikėjimo susilaukia jau ne vienus metus, iš geriausiai vertinamų institucijų olimpo ugnies tramdytojų neišstumia nei kitos statutinės tarnybos, nei politinės, socialinės ar religinės institucijos.
Kaip Eltai sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Mokymo skyriaus viršininkas Gintaras Paulauskas, valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai kasmet parengiama apie 70 ugniagesių gelbėtojų. Tai - vienintelė įstaiga Lietuvoje, ruošianti darbuotojus valstybinei ir savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms, taip pat rengianti asmenis žinybinei priešgaisrinei tarnybai formuoti.
Anot G. Paulausko, norinčiųjų įsilieti į valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gretas daugėja. „Pavyzdžiui, šiemet nuo rugsėjo mūsų mokykloje pradės mokytis 36 studentai, o norinčiųjų patekti į mokymus turėjome daugiau nei 70“, - sakė jis.
Ugniagesių atstovas taip pat pabrėžė, kad jaudintis dėl galimo ugniagesių gelbėtojų trūkumo nėra pagrindo - mokykla yra pasiruošusi rengti tiek gaisrininkų, kiek reikės visuomenės reikmėms.
„Kai pastatysime antrąjį mokyklos bendrabučių korpusą, žmonių galėsime rengti dar daugiau“, - sakė G. Paulauskas.
Mokymo skyriaus viršininkas detalizavo, kad tapti ugniagesiais gelbėtojais gali turintieji tiek vidurinį, tiek aukštąjį išsilavinimą. Bendrojo lavinimo mokyklas baigę jaunuoliai priimami į metų trukmės profesinio mokymo programą, tuo metu turintiems aukštąjį išsilavinimą pritaikyta 8 savaičių trukmės įvadinio neformaliojo mokymo programa.
„Būsimieji ugniagesiai mokomi visų bazinių dalykų, kurie reikalingi norint pradėti dirbti pamainoje: gaisrų gesinimo taktikos, gelbėjimo transporto, radiacinėse, cheminėse avarijose ar vandenyje taktikos, gaisrinės ir gelbėjimo technikos, su kuria jie dirbs, naudojimo. Jie mokomi gelbėti žmones nuo vandens paviršiaus, iš šulinių, virvėmis gelbėti žmones iš aukščio“, - vardijo G. Paulauskas.
Studijuodami būsimieji ugniagesiai gauna visas garantijas: yra apdrausti, nemokamai gyvena mokyklos bendrabutyje, gauna 430-580 litų stipendiją, yra aprūpinami tarnybine ir specialiąja apsaugine uniformomis. Tapti ugniagesiu pasiryžusiam asmeniui taip pat yra garantuojama darbo vieta jo kilmės regione.
„Ateidamas į mokyklą jaunuolis jau žino, kur jis dirbs - į mokyklą stojama pagal apskritims nustatytas kvotas. Tai reiškia, kad iš Marijampolės atvykęs ir pas mus įstojęs jaunuolis, pabaigęs programą, grįš dirbti į Marijampolės apskritį“, - sakė Ugniagesių mokyklos atstovas.
Priėmimo į mokyklą metu būsimasis studentas pasirašo stojimo į vidaus tarnybą sutartį, įpareigojančią jį po studijų baigimo 5 metus tarnauti priešgaisrinėje tarnyboje.
Kaip Eltą informavo Gaisrinės saugos bakalauro studijų programą vykdantis Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), šiemet bendrojo priėmimo metu į Gaisrinės saugos bakalauro studijas buvo priimta 20 žmonių, du iš jų - į tikslinio finansavimo vietas.
„Jie po studijų iš karto gaus darbo vietas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos“, - informavo VGTU atstovė žiniasklaidai Agnė Mažeikytė. Pasak jos, praėjusiais metais į šias studijas buvo priimta 19 asmenų, tad stojimo tendencijos nekito.
VGTU Darbo ir gaisrinės saugos katedros vedėjas Ritoldas Šukys detalizavo, kad apie pusę šios programos absolventų įsidarbina valstybinėje priešgaisrinėje sistemoje, kur atlieka aukštos kvalifikacijos reikalaujantį profesionalų darbą. Anot jo, tarnauti valstybinėje priešgaisrinėje sistemoje galėtų žymiai daugiau jaunuolių, tačiau tam neretai sutrukdo prasta jaunuomenės sveikata - anksčiau Priešgaisrinės apsaugos sistema perimdavo net apie 90 proc. šios programos absolventų.
„Visi tie, kurių sveikata tinkama (o jų, tiesą sakant, dabar yra mažesnė dalis), jau nuo antro kurso pradeda dirbti ugniagesiais gelbėtojais, o baigę gauna karininko laipsnį ir vadovaujamas pareigas. Kiti, priklausomai nuo sveikatos būklės, toje tarnyboje gali pasirinkti „nekarinį“ darbą Bendrajame pagalbos centre, Civilinės saugos tarnyboje“, - sakė R. Šukys, pasak kurio, likusią gaisrinės saugos specialistų dalį išgraibsto gamybininkai.
Vytauto Didžiojo universiteto socialinės psichologijos mokslų daktaras Visvaldas Legkauskas teigia, kad ugniagesius visuomenė yra "įsimylėjusi" ne tik dėl jų tiesioginio darbo gelbėti brangiausią turtą - gyvybę, bet ir dėl to, kad dėl šios tarnybos darbo pobūdis leidžia išvengti korupcijos.
„Ugniagesiai negali padaryti nieko blogo - jie neima kyšių, savo darbe jie neturi naudos ir nepatenkina kokių nors savanaudiškų interesų. Todėl visuomenei atrodo, kad tai - paslaugą teikianti, gyvybę gelbėjanti, visiškai altruistiška profesija. Juo labiau kad nelaimės atveju nuo ugniagesio priklauso tavo turtas ir gyvybė“, - komentavo V. Legkauskas.
Pasak jo, prie teigiamo ugniagesių įvaizdžio prisideda ir tai, kad nuomonių apklausų metu vertinamos kitos institucijos, kurių atstovams gali būti būdingas savanaudiškas interesas. Be to, ne paskutinėje vietoje vertintinas ir faktas, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba žiniasklaidoje praktiškai nebūna "linksniuojama" neigiamai.
„Baltijos tyrimų“ sociologai konstatuoja, kad šių metų liepą gyventojai labiausiai pasitikėjo šiomis institucijomis: Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 87 proc.), Bažnyčia (71 proc.), krašto apsauga (67 proc.), Prezidento institucija (66 proc.), policija (62 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (56 proc.), "Sodra" (56 proc.), žiniasklaida (55 proc.), Konstituciniu Teismu (54 proc.) ir Lietuvos banku (53 proc.).
Kiekviena iš šių dešimties institucijų pasitikėjo daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų. Dar dviem institucijomis (Valstybės saugumo departamentu ir Valstybės kontrole) gyventojai daugiau pasitikėjo nei nepasitikėjo, o kitos institucijos sulaukė didesnės dalies gyventojų nepasitikėjimo.
Labiausiai šalies gyventojai nepasitikėjo Seimu (nepasitiki 71 proc.), komerciniais bankais (58 proc.), teismais (58 proc.), Vyriausybe (56 proc.), prokuratūra (51 proc.) ir muitinėmis (51 proc.).
Lyginant su birželio mėnesio apklausa, 3 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie pasitiki „Sodra“ ir komerciniais bankais, o pasitikėjimas Valstybės kontrole ir muitinėmis per šį laikotarpį sumažėjo 3 procentiniais punktais. Kitų institucijų vertinimas per šį laikotarpį pakito nežymiai ar liko toks pats.
