Vatikanas, būgštaudamas dėl galimo krikščionių genocido, pritarė JAV oro smūgiams Irake, padarydamas retą išimtį savo politikoje pritarti tik taikiam konfliktų sprendimui.
Šventojo Sosto ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Silvano Tomasi praėjusį savaitgalį parėmė JAV antskrydžius Irake, nukreiptus prieš kovotojus iš džihadistų grupuoptės „Islamo valstybė“ (IS), ragindamas „įsikišti, kol nevėlu“.
„Gali reikėti karinių veiksmų“, - sakė jis.
Vatikanas griežtai nepritarė JAV vadovaujamai invazijai į Iraką 2003-iaisiais ir pernai svarstytam planui rengti smūgius iš oro Sirijoje, nes bijojo, kad tai gali pabloginti krikščionių bendruomenių situaciją tose šalyse. Tačiau nerimas dėl krikščionių etninio valymo Irake privertė Vatikaną nukrypti nuo savo politikos.
S.Tomasi savo raginimą paskelbė po krikščionių lyderių Irake įspėjimų, kad jų bendruomenės narių persekiojimas perauga į genocidą, o šalies šiaurėje gyvenantiems krikščionims ir jezidams, kurių dešimtys tūkstančių buvo priversti palikti savo namus gelbėdamiesi nuo islamistų, būtina skubi apsauga.
Karinės pagalbos reikia siekiant „sutrukdyti vilkui pakliūti į bandą ir žudyti, ėsti, naikinti“, Vatikano radijui sakė Amadijos chaldėjų katalikų vyskupas Rabbanas al Qasas.
S.Tomasi pabrėžė, kad „būtina iškelti į viešumą tuos, kurie aprūpina ginklais bei lėšomis fundamentalistus, ir valstybes, kurios tyliai juos remia“, o R.al Qasas tuo tiesiogiai apkaltino Saudo Arabiją.
Kiti, tarp jų Irake gyvenantis chaldėjų patriarchas Louisas Sako, pasisakė už didesnio masto intervenciją. Pasak patriarcho, JAV aviacijos smūgiai teikia mažai vilties, jog bus nugalėti džihadistai, o pabėgėliai galės grįžti namo.
„Amerikos prezidento (Baracko) Obamos pozicija suteikti karinę pagalbą vien tam, kad būtų apsaugotas Arbilis, yra nuvilianti“, – nurodė L.Sako, raginantis savo tikinčiųjų bendruomenę priešintis mėginimams išstumti juos iš Irako ir atsisakyti jiems siūlomų Europos humanitarinių vizų.
Vatikanas sulaukė kritikos dėl delsimo reaguoti į padėtį Irake.
Kol kas popiežius Pranciškus apsiribojo tik raginimais siekti taikaus krizės sureguliavimo, o sekmadienį, išreiškęs „nusivylimą ir suglumimą“ dėl smurto, paragino ieškoti „veiksmingo politinio sprendinio“.
Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba – Šventojo Sosto institucija, kuruojanti Katalikų Bažnyčios santykius su kitomis religijomis, antradienį paragino musulmonų lyderius pasmerkti IS kovotojų brutalumą, pabrėždama, jog negali būti jokio pateisinimo jų „neapsakomiems nusikaltimams“.
Taryba savo pareiškime nurodė, kad džihadistai atsakingi už „siaubingą nukirsdinimų, nukryžiavimų ir išniekintų palaikų demonstravimo viešose vietose praktiką“, teigdama, kad „niekuo ir ypač religiniais motyvais negalima teisinti tokio barbariškumo“.
Religinių klausimų ekspertai sakė, kad S.Tomasi parama antskrydžiams nereiškia Vatikano politikos dėl karo pasikeitimo.
„Mąstymas nepasikeitė. Vatikanas laikosi nuomonės, kad dabar tikrovė yra apokalipsinė ir nėra jokios kitos alternatyvos“, - sakė Vatikano reikalų ekspertas Johnas Allenas (Džonas Alenas) iš dienraščio „The Boston Globe“.
„Jie manė, kad Saddamo Husseino nuvertimas 2003-iaisiais ar Basharo al Assado pašalinimas iš valdžios 2013 metais pablogintų krikščionių padėtį. Kas 2014-aisiais jiems galėtų būti blogiau už „Islamo valstybės“ pergalę?“ - sakė jis.
Katalikų Bažnyčios katekizmas apibrėžia vadinamąją teisingo karo doktriną, kuri tarp morališkai teisėtos gynybos sąlygų įvardija kelio užkirtimą genocidui.
Sandro Magisteras, rašantis italų dienraščio “La Stampa” tinklalapiui „Vatican Insider“, mano, kad popiežius, reaguodamas į krizę, turėjo užimti griežtesnę poziciją dėl Irako.
„Jo baikšti reakcija buvo labai netikėta. Jis kalba apie Irako krikščionių persekiojimą taip, tarsi tai būtų kažkokia stichinė nelaimė, neįvardydamas konkrečių kaltininkų“, - sakė S.Magisteras.
JAV siunčia į Iraką dar 130 karinių patarėjų
Jungtinės Valstijos siunčia dar 130 karinių patarėjų į Irako šiaurę įvertinti humanitarinės krizės masto tame regione, antradienį pranešė gynybos sekretorius Chuckas Hagelis.
„Rekomendavau prezidentui, ir jis įgaliojo mane to imtis ir nusiųsti dar apie 130 vertinimo komandos narių į Irako šiaurę, Arbilio rajoną, įdėmiau ir nuodugniau įvertinti, kaip galėtume toliau padėti“, – sakė Ch. Hagelis.
Vienas amerikiečių gynybos pareigūnas nurodė, kad laikinai į Iraką siunčiama papildoma patarėjų grupė taip pat įvertins kitas humanitarinės pagalbos teikimo galimybes.
Šiuo metu ant Sindžaro kalno įstrigusiems irakiečių civiliams, kurie yra apsiausti kovotojų iš džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“, humanitarinės pagalbos paketai mėtomi iš lėktuvų.
„Taip pat noriu pasakyti, kad tai atitinka prezidento Baracko Obamos labai aiškiai išdėstytus kriterijus, jog Jungtinių Valstijų vaidmuo nėra plečiamas, o tik ieškoma būdų, kaip pagelbėti ir padėti patarimais irakiečių saugumo pajėgoms“, – pažymėjo Ch. Hagelis.
„Prezidentas labai aiškiai nurodė, jog mes negrįžtame į Iraką vykdyti jokios kovinės misijos, kokioje dalyvavome anksčiau“, – pridūrė jis.
Papildomą karinių patarėjų grupę sudaro jūrų pėstininkai ir specialiųjų operacijų pajėgų nariai, nurodė gynybos pareigūnas.
