"Lietuvos gimnazijų asociacija kelia klausimą, į kurį niekas nedrįsta atsakyti - kokio tipo mokyklos Lietuvoje bus, pavyzdžiui, 2020 metais. Ar išliks vidurinės mokyklos, ar bus gimnazijos?" - sakė R. Dambrauskas.
Pasak asociacijos prezidento, kai kurie iš jo kolegų dėl stringančių struktūrinių pertvarkymų nerizikuoja gimnazijose atsisakyti jaunesniųjų klasių, nors, pagal susitarimą, visos "išsigryninti" privalėjo iki 2003 metų, antraip rizikavo netekti gimnazijos statuso.
Šiuo metu iš 109 gimnazijų, kuriose mokosi apie 26 proc. visų moksleivių, 8-12 klases pasilikusios tik 39 mokyklos. 4-12 klasių moksleiviai tebesimoko 3 gimnazijose, 5-12 klasių moksleiviai - 24 gimnazijose, 6-12 klasių - 4 gimnazijose, 7-12 klasių - vienoje gimnazijoje.
Pasak asociacijos prezidento, gimnazijų "gryninimas" ir vidurinių mokyklų tapimas pagrindinėmis turi vykti kartu, kitaip kils didelių problemų.
"Pavyzdžiui, Visagino gimnazijai liepta atsisakyti 1-7 klasių, o visoms kitoms mokykloms leista mokyti 1-12 klases. Tai reiškia, kad gimnazija pristigs 8-12 klasių moksleivių. Kaip manote, kas laukia tokios mokyklos po 3-4 metų?" - klausė R. Dambrauskas.
Panaši situacija yra Anykščiuose, kur įsteigtos dvi gimnazijos ir palikta viena vidurinė mokykla, Radviliškyje, kai kuriuose kituose miestuose.
"Asociacija negali už savivaldybes išspręsti šios problemos, tačiau, mano nuomone, apie mokyklų tinklo pertvarką, mokyklų tipus turi būti plačiai diskutuojama. Prieš imantis sprendimų suskaičiuota, kiek yra vaikų ir kiek jų gali būti po 10-15 metų, ir tik tada sprendžiama, kiek miestui reikia gimnazijų ir pagrindinių mokyklų", - sakė vienos pirmųjų gimnazijų Lietuvoje direktorius.
Jo teigimu, sutvarkyti mokyklų struktūrą sunkiau negu padidinti darbuotojui atlyginimą ar pakeisti direktorių. "Kai keičiama struktūra - paliečiamos ne tik atskirų žmonių, bet ir politikų ambicijos", - sakė Gimnazijų asociacijos prezidentas, apgailestaudamas, kad šioje srityje bendro sutarimo dar labai trūksta.
Gimnazijų asociacijos konferencijoje "Lietuvos gimnazijos: iššūkiai ir realybė" mokyklų vadovai priėmė rezoliuciją, kurioje švietimo politikus pakvies dar kartą grįžti prie mokyklų struktūros klusimų, atkreipti dėmesį į gimnazijų problemas, siūlys svarstyti galimybę pagrindinėms mokykloms grąžinti progimnazijų vardą.
