aA


Maskva ir Kijevas sutarė dėl humanitarinės misijos, kuria rūpintis bus patikėta Raudonajam Kryžiui, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, skelbia rt.com. Apie tokį žingsnį Europos Komisiją (EK) informavo ir prezidentas Vladimiras Putinas. Tačiau Ukraina suskubo pavadinti Kremliaus kalbas melagingomis.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© AFP/Scanpix

Ukrainos kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka Espreso.TV sakė, kad iš Rusijos vadovų pasklidusi žinia apie susitarimus vykdyti humanitarinę pagalbą į Ukrainą, yra melagingi pareiškimai.

Pasak jo, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos susitarimų su Raudonuoju kryžiumi iniciatyvą Rusija stengiasi perimti į savo rankas, o V. Putinas bando tai išnaudoti savo viešiesiems ryšiams.

„Nesuprantama, kodėl Putinas turėtų tiekti humanitarinę pagalbą tiems patiems teroristams, kuriuos jis ginkluoja“,- pabrėžė A. Lysenka.

Ukraina praneša sutikusi su Raudojo Kryžiaus vadovaujama humanitarinės pagalbos operacija, kuri būtų įgyvendinama kartu su Rusija, Europos Sąjunga ir kitais tarptautiniais partneriais ir kuria būtų siekiama padėti žmonėms prorusiškų separatistų kontroliuojamame Luhansko mieste.

Prezidento Petro Porošenkos biuro pirmadienį išplatintame pranešime nurodoma, kad šiam planui pritarė ir JAV prezidentas Barackas Obama.

„JAV prezidentas išreiškė paramą Ukrainos prezidento veiksmams, tarp jų ir Ukrainos prezidento iniciatyvai dėl tarptautinės humanitarinės misijos Luhanskui, kuriai vadovautų Raudonasis Kryžius ir kurioje dalyvautų ES, Rusija, Vokietija ir kiti partneriai“, - sakoma pranešime, išplatintame po pirmadienį vykusio B.Obamos ir P.Porošenkos telefoninio pokalbio.

„Obama patvirtino JAV ketinimą aktyviai dalyvauti tarptautinėje humanitarinėje misijoje“, - pažymima jame.

S. Lavrovas: susitarėme su Ukraina

Sergejus Lavrovas
Sergejus Lavrovas
© RIA/Scanpix

„Su atsargiu optimizmu galiu pasakyti, jog, mano nuomone, atmesti visi galimi ir negalimi pretekstai. Viliuosi, jog jau labai greitai šis humanitarinis planas, prižiūrimas Raudonojo Kryžiaus, bus įgyvendintas“, - teigia S. Lavrovas.

„Su Ukrainos valdžia sutarėme dėl visų detalių“, - pareiškė Rusijos diplomatijos vadovas.

S. Lavrovas taip pat išreiškė viltį, jog „partneriai Vakaruose nekiš pagalių į ratus ir pagalvos apie žmones, kuriems verkiant reikia vandens ir elektros“.

Paklaustas, ar humanitarinė pagalba bus „rusiška“, ministras atsakė: „Tai aišku“.

J. M. Barroso įspėjo V. Putiną

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su EK pirmininku Jose Manueliu Barroso sakė, kad Rusijos pusė, kartu su atstovais iš tarptautinio komiteto Raudonojo Kryžiaus, siunčia pagalbos vilkstinę į Ukrainą, praneša Kremliaus spaudos tarnyba.

EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso pirmadienį telefonu perspėjo Rusijos prezidentą susilaikyti nuo karinės intervencijos į Ukrainą, pranešė Europos Komisija. „Pirmininkas Barroso perspėjo dėl bet kokių vienašališkų karinių veiksmų Ukrainoje, bet kokiu pretekstu, įskaitant ir humanitarinį“, – sakoma EK pareiškime.

Pažėrė kaltinimus

Rusijos užsienio reikalų ministras kaltina Vašingtoną, Londoną ir Berlyną, kurie neva mano, jog Ukrainos Rytuose gyvenantiems žmonėms nereikalinga humanitarinė pagalba, „akiplėšišku cinizmu“.

„Jeigu tai, ką atstovai spaudai Londone, Vašingtone ir, mano galva, Berlyne, sako – apie telefoninius JAV, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos lyderių pokalbius – jeigu tai tiesa, šie trys lyderiai sutarė, jog pietryčių Ukrainai jokios humanitarinės pagalbos nereikia, nes ten jau imtasi visų reikiamų priemonių. Jeigu taip ir yra, tai akiplėšiškas cinizmas“, - sako Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas.

Kiek anksčiau pirmadienį prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija siųs humanitarinę pagalbą į Ukrainą tik tuo atveju, jeigu tam pritars visos suinteresuotos šalys.

Ukraina ne kartą išreiškė būgštavimų dėl galimos Rusijos invazijos po humanitarinės pagalbos operacijos priedanga.

Vakarų politikai taip pat sako, kad bet koks Maskvos mėginimas vienašališkai siųsti humanitarinę misiją į Ukrainą bus įvertintas kaip invazija.

Ukraina į Luhanską siunčia pagalbą

Dėl sudėtingos humanitarinės ir socialinės situacijos Donbase, Ukrainos prezidentas Petro Prošenka inicijuoja tarptautinės humanitarinės misijos išsiuntimą į Luhansko kraštą.

Ten ketinama siųsti ne tik ukrainiečių parengtus krovinius, bet ir humanitarinę pagalbą iš JAV, ES, Raudonojo kryžiaus ir Rusijos, pranešė Ukrainos URM.

Humanitarinę pagalbą gabens ir skirstys Raudonojo kryžiaus tarptautinio komiteto ir Ukrainos atstovai. Humanitarinė pagalba bus skirta tik civiliams Luhanščinos gyventojams, kurie jau seniai kenčia nuo neteisėtų ginkluotų grupuočių ir teroro.

NATO vadovas mato „didelę tikimybę“, kad Rusija surengs intervenciją Rytų Ukrainoje

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas pirmadienį sakė matantis „didelę tikimybę“, kad Rusija gali surengti karinę intervenciją Rytų Ukrainoje, ir nurodė, jog NATO nemato jokių ženklų, kad Maskva atitrauktų savo pajėgas nuo Ukrainos sienos.

Per interviu „Reuters“ paklaustas, kaip vertina Rusijos karinės intervencijos tikimybę, A.F.Rasmussenas atsakė: „Yra didelė tikimybė“.

„Mes matome, kad rusai plėtoja naratyvą ir pretekstą tokiai operacijai, vaizduojant (ją) kaip humanitarinę operaciją, ir matome karinį telkimą, kuriuo galima pasinaudoti tokioms neteisėtoms karinėms operacijoms Ukrainoje vykdyti“, – sakė jis.

Yra tūkstančiai Rusijos karių, gerai apginkluotų, ir mes tai vertiname kaip požymį, kad Rusijos vadovybė neatmeta pasirinkimo toliau kariniais metodais kištis Ukrainoje, – sakė jis. – Bet kokia Rusijos intervencija, vaizduojama kaip humanitarinė misija, būtų nepateisinama ir neteisėta“.

Paklaustas, ar NATO – JAV dominuojamas 28 valstybių aljansas – galėtų įsitraukti į karinius veiksmus Ukrainoje, jeigu Rusijos pajėgos tikrai įsiveržtų, A.F.Rasmussenas sakė, kad tai yra hipotetinis klausimas.

„Tačiau mes nesvarstome karinių operacijų. Jeigu rusai toliau kišis Ukrainoje, tai, neabejoju, tarptautinė bendrija reaguos ryžtingai, ypač – platesnėmis, nuodugnesnėmis, griežtesnėmis ekonominėmis sankcijomis, kurios dar labiau izoliuotų Rusiją“, – sakė jis.

Apkaltindamas Maskvą „katastrofiškos humanitarinės situacijos“ kūrimu Rytų Ukrainoje, A.F.Rasmussenas sakė, kad geriausias būdas ją išspręsti būtų rusams atitraukti savo karius nuo sienos, „sustabdyti ginklų, kovotojų ir pinigų srautą į Ukrainą, nutraukti paramą ginkluotiems separatistams ir įsitraukti į konstruktyvų politinį dialogą“.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.