Tačiau narystės ES pirmosios metinės Seime bus minimos ir vėliau. Pirmomis gegužės dienomis parlamente rengiama Europos savaitė, kurios metu Seimo Europos informacijos centre vyks įvairių parlamentinių komitetų renginiai. Gegužės 4 dieną rengiamas Europos reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis Europos parke, o gegužės 8-ąją - dviračių žygis iš Seimo į Europos geografinį centrą.
Europos dieną planuojama apskritojo stalo diskusija tarp Seimo ir Europos Parlamento apie pirmuosius Lietuvos narystės ES metus. Tą dieną Seime bus atidaryta speciali paroda, Nepriklausomybės aikštėje bus pakeltos Lietuvos ir ES vėliavos.
Gegužės pabaigoje Seimo plenariniame posėdyje numatoma surengti diskusiją dėl Lietuvos pasirengimo prisijungti prie Šengeno erdvės ir Baltijos šalių parlamentų Europos reikalų komitetų atstovų diskusiją aktualiausiais ES politikos klausimais.
Birželio 2 dieną Seimo posėdyje vyks diskusija dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo. Joje ketina dalyvauti Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, už tarptautinius santykius ir komunikaciją atsakinga komisarė Margot Valstriom (Margot Wallstroem).
Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Kipras, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija visateisėmis ES narėmis tapo praėjusių metų gegužės 1 dieną.
Mūsų šalies kelias į Bendriją prasidėjo beveik prieš dešimtmetį. Vyriausybė paraišką mūsų šaliai tapti ES nare pateikė 1995 metų gruodžio 8 dieną. 2000-ųjų vasarį Lietuva oficialiai pradėjo derybas dėl narystės. Patekusi tik į antrąją valstybių kandidačių grupę, mūsų valstybė padarė didžiulę pažangą - per pusantrų metų iš autsaiderių šoktelėjo į trečią vietą.
Oficialų kvietimą prisijungti prie ES Lietuva gavo 2002 metų gruodį vykusiame Kopenhagos viršūnių susitikime. 2003-iųjų balandžio 16 dieną Atėnuose būsimosios bloko narės ir ES pasirašė Stojimo sutartį.
2003 metų gegužę vykęs referendumas dėl Lietuvos narystės parodė tvirtą gyventojų palankumą blokui - už narystę pasisakė beveik 92 proc. balsavusių rinkėjų. Šiek tiek daugiau balsavusiųjų narystei ES pritarė tik Slovakijoje.
Tačiau Lietuva dar nepriklauso Šengeno erdvei ir euro zonai. Bendrą ES valiutą Lietuva planuoja įsivesti 2007 metų sausio 1 dieną, o prie Šengeno sutarties, garantuojančios laisvą asmenų ir krovinių judėjimą tarp jos dalyvių be pasienio kontrolės, - dar vėliau.
Europos integracijos idėja gimė po Antrojo pasaulinio karo, siekiant ateityje išvengti panašių žudynių. Pirmasis ją iškėlė tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas savo kalboje, pasakytoje 1950 metų gegužės 9-ąją. Ši diena laikoma ES gimtadieniu.
Dešimties naujų narių priėmimu į ES baigėsi prieš daugiau kaip 14 metų Berlyno sienos nugriovimu prasidėjęs politinis Europos vienijimosi procesas. Pastaroji plėtra buvo jau penktoji ir didžiausia nuo 1957 metų, kai buvo pasirašytos Romos sutartys.
Po plėtros ES sutvirtino savo kaip antro pagal ekonominį pajėgumą ekonominio bloko pasaulyje pozicijas. Naujais ES piliečiais pernai tapo apie 74 mln. žmonių, o išsiplėtusioje ES dabar gyvena beveik 455 mln. žmonių, t. y. daugiau negu JAV ir Japonijoje kartu paėmus.
