Dmitrijus Aleksejevas tyrinėjo, kuo ginkluoti šio karo dalyviai, rašo spektr.delfi.lv.
Per karinius veiksmus šarvuotoji technika gana dažnai tobulinama vietoje, juo labiau, kad dideliame pramonės centre netrūksta dirbtuvių. Akivaizdžiai separatistų netenkina šios pėstininkų kovos mašinos šarvai, ir jie ėmėsi improvizuoti – vienoje iš Donecko dirbtuvių pakabino ant jos papildomus ekranus iš paprasto metalo.
Paliktame blokavimo poste Slovjanske pastatyta patranka „ZiS-2“ 1941 m. pavyzdžio. 57 mm ginklą sukūrė garsus konstruktorius Vasilijus Grabinas. Jis buvo skirtas kovai su tankais ir buvo vienas sėkmingiausių savo klasės ginklų. Tokias patrankas naudojo daugelis šalių, iki šiol jų turi Kubos ir Nikaragvos kariuomenės.
Ginkluotoms grupuotėms Donecko srityje į rankas pateko ir Simonovo sistemos prieštankinis šautuvas „PTRS-41“. Žinoma, prieš šiuolaikinius tankus tokie ginklai bejėgiai, bet lengvesniems šarvuotiems kariniams automobiliams, kaip antai, BTR ar BMD, gali būti pavojingi.
Dar vienas tokio ginklo pavyzdys. Prieštankiniai šautuvai, nors ir archajiški, turi neginčijamų privalumų – toli šaudo, gali būti pavojingi lengvajai šarvuotai ir nešarvuotai technikai.
Tiesa, kovai su ukrainiečių tankais separatistai naudoja šiuolaikiškesnius ginklus. Prieštankinis raketinis kompleksas „9K115 Metis“ – labai efektyvus ginklas, nors sukurtas dar tarybiniais laikais.
Dar vienas 40-ųjų kūrinys – rankinis Degtiariovo kulkosvaidis DP. Tokie kulkosvaidžiai ginkluotėje liko dar ilgai ir po karo.
Kartais pasitaiko ir visiškai egzotinių karių – Luhansko prorusiško aktyvisto ir istoriko Aleksandro Gizajaus, kuris žuvo per oro antskrydį, laidotuvėse dalyvavo asmuo su Didžiojo Tėvynės karo laikų uniforma, ginkluotas pistoletu-kulkosvaidžiu „PPŠ-41“.
Na o ryškiausias objektas šiame istorinių ginklų parade – „T-34“, kuris stovi prie vienų Luhansko barikadų. Prie jo su malonumu fotografuojasi praeiviai, bet apie kovinius šio tanko ypatumus nieko nežinoma.
Tai jau šiuolaikiškesnė mašina. Separatistai paėmė į karinę tarnybą veteraną „T-55“ iš karinio muziejaus Donecke.
Krosinis „Suzuki“ motociklas pasirodė esąs praktiška susisiekimo priemonė karo sąlygomis.
Dar vienas karinis motociklas. Sudėtinga pasakyti, ar praktiškas motociklas su vežimėliu šiuolaikinių kovų sąlygomis, bet atrodo neblogai. Bent jau jo savininkas tuo įsitikinęs.
Visa kolona „karinių“ mašinų. Pikapai labai patogi transporto priemonė per regioninius konfliktus – visur pravažiuoja, į priekabą telpa kulkosvaidis. Prieš jį kolonoje važiuoja BRDM ir improvizuotas ginkluotas sunkvežimis.
Minos – baisus regioninių karų ginklas. Jos lieka gulėti žemėje ir paskui po daug metų sprogsta, užmušdamos taikius gyventojus. Šiose prieštankinėse minose „TM-62M“ yra 7 kg sprogstamosios medžiagos, tiek pakanka sustabdyti tanką ar sunaikinti lengvesnę mašiną.
Iš tiesų karinės grupuotės Ukrainos Rytuose ginkluotos ne tik Antrojo pasaulinio karo ginklais. Jie turi ir tankų – šiame konflikte dalyvauja daugiausia „T-64“. Juos turi Ukrainos kariuomenė.
Separatistų teigimu, jie atiteko kaip trofėjus. Bet daugelis mano, kad tankai į Ukrainą atkeliauja iš Rusijos, kur „T-64“ pakanka.
„T-64“ turi dyzelinį variklį, o soliarinė alyva iš degalinių jiems puikiai tinka.
Reaktyvinis pėstininkų liepsnosvaidis „RPO Šmel“ – dar vienas šiuolaikiškas separatistų ginklas.
Ukrainietiškas „T-64“. Šie tankai buvo gaminami Charkovo Malyševo vardo gamykloje, todėl ukrainiečių kariuomenė jų turi daug.
O tai jau stipriai modernizuotas tankas – „T-64E“. Tanko pastiprintas karinis galingumas, judrumas ir apsauga. Net išoriškai jis skiriasi nuo kitų kovinių mašinų.
Ukrainos karo pramonės naujovė – šarvuotis „BTR-4“. Tai visiškai nauja kovinė mašina, sukurta Charkovo mašinų statybos konstruktorių biuro 2000 m. Šarvuotis sukurtas moduliniu principu, todėl pagal jo bazė sukurta visa mašinų linija. Šioje nuotraukoje karinis modulis „Parus“ su greitašaude patranka.
Šioje nuotraukoje „BTR-4“ su moduliu „Parus“, ginkluota 30 mm patranka, 30 mm automatiniu granatsvaidžiu, 7,62 mm kulkosvaidžiu ir poriniu prieštankiniu ginklu.
Grotos iš šarvuočių šonų – prieškumuliaciniai ekranai. Jie turi sulaikyti šūvius iš prieštankinių granatsvaidžių, neleisti šaudmenims sprogti arti šarvuočio. Ši naujovė – karinės patirties rezultatas.
Žytomyro tankų remonto gamykloje remontuojama ir modernizuojama šarvuotoji technika.
Konfliktas Ukrainos Rytuose įsisiūbavo, kai šalis pradėjo masinę karinę reformą, įskaitant ir ginklų modernizaciją. Aprūpinti kariuomenę technika teko skubos tvarka, o didžiajai daliai reikia remonto.
Dažnai remontą tenka atlikti tarp kovų. Taip daro separatistai, taip daro ir Ukrainos kariuomenė – šio šarvuočio ekipažas stiprina šarvuotę.
„T-64“, „BTR-80“, kariuomenės technika kartais mažai skiriasi nuo separatistų technikos. Skiriasi tik vėliavos.
Šaunamieji ginklai, jei, žinoma, nėra Antrojo pasaulinio karo laikų retenybės, abiejų pusių panašūs – Kalašnikovo automatiniai šautuvai ir kulkosvaidžiai, snaiperių šautuvai CVD.
Reaktyvinės salvinės ugnies sistemos (RSUS) – tirštai gyvenamame regione pavojingas ginklas, „Human Rights Watch“ apkaltino abi puses dėl tokių ginklų naudojimo, o JAV vyriausybė pareiškė, kad turi įrodymų, jog RSUS naudojamos iš Rusijos teritorijos. Na bet šios sistemos ukrainietiškos, jos nufotografuotos liepos pradžioje prie Donecko.
Dar viena Ukrainos kariuomenės privalumas – aviacija. Tačiau separatistai turi nešiojamų zenitinių raketų kompleksus ir netgi galingus zenitinius raketų kompleksus „Buk“.
Daugumos ekspertų nuomone, raketa iš vieno tokio komplekso buvo numuštas Malaizijos lėktuvas „Boeing 777“. Todėl Ukrainos lakūnų tarnyba konflikto zonoje iš tiesų labai pavojinga.
