Politologo Lauryno Kasčiūno nuomone, gali būti, kad sankcijos iššauks dar aktyvesnį Rusijos veikimą: iš esmės šiame etape prezidentas Vladimiras Putinas nebeturi kelio atgal, bet koks jo nuolaidžiavimas reikštų jo autoriteto ir galios smukimą pačioje Rusijoje.
Trečiadienį paskelbta, kad Europos Sąjungos (ES) užbaigta susitarimo dėl sankcijų Rusijai procedūra. Paaiškėjo pavardės ir įmonės, kurias ES nutarė bausti už įvykius Ukrainoje. Naujas sankcijas Rusijai įvedė ir JAV.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo N. Maliukevičiaus nuomone, Rusija, vykdydama nekonvencinę agresiją Ukrainoje, susidūrė su nekonvencinėmis atsako priemonėmis. Sankcijų kompleksą politologas vadina savotišku Vakarų gynybiniu mechanizmu, kuriam Rusija nebuvo iki galo pasiruošusi.
Pasak N. Maliukevičiaus, atsitraukti V. Putinui ir Kremliaus politikai Ukrainoje taip paprastai nebeišeina. Matyti, kokia Rusijos agresijos inercija, parama teroristams. „Manau, šiame kontekste kitas žingsnis iš Rusijos pusės yra tai, ką Kremlius sugalvos kaip atsaką į ekonomines sankcijas Vakarams. Tie žingsniai, kuriuos matome, pavyzdžiui, Lenkijoje su vaisių, daržovių užkardymu yra savotiškas desperatiškas bandymas į sankcijas atsakyti kažkuo panašiu“, – sako N. Maliukevičius.
Politologo nuomone, Europos ir JAV veiksmų kompleksiškumas bei savotiška veiksmų mobilizacija, ypač po keleivinio lėktuvo katastrofos, atrodo svariai. „Manau, kad tikrai kiti žingsniai turėtų būti atsakas iš Kremliaus, tačiau, mano įsitikinimu, tai nebūtinai bus atsitraukimas, nuolaidų darymas. Konflikto inercija tapo tokia sudėtinga, kad atsakas, matyt, bus bandymai atrasti atsakomųjų sankcijų išraiškas“, – prognozuoja TSPMI dėstytojas. Jis nenuvertino ir ankstesnių sankcijų, mat efektą turi ne tik pačios sankcijos, bet ir šnekėjimas apie jas. Tai reputacijos dalykai, turintys įtakos rinkoms ir finansinei erdvei.
N. Maliukevičius paaiškino, ką reiškia Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo užuominos apie „taikdarių“ dislokavimą Malaizijos lėktuvo sudužimo vietoje. „Žinome Rusijos taikdarių tam tikrą praktiką. Toks šnekėjimas ir tokie žingsniai tik ir parodo, kad realia prasme neplanuojamas atsitraukimas ar nuolaidos Ukrainai. Matome, kad tiek žodžiais, tiek kai kuriais veiksmais dar labiau kuriama įtampa. Dėl to ir manau: didelis klausimas, ar dabar, trumpuoju laikotarpiu, tai turės pozityvaus efekto Rusijos politikai Ukrainoje. Bet kad tai turės apskritai neigiamą efektą Kremliui ir Rusijai plačiąja prasme, man atrodo, gana akivaizdu. Klausimas, koks tas efektas bus: ar tai pakeis V. Putino ir Kremliaus politiką ilguoju laikotarpiu“, – kalbėjo politologas.
L. Kasčiūnas: sankcijos neveiks be dujų sektoriaus
Rytų Europos studijų centro analitikas L. Kasčiūnas išskiria dvi pozicijas, kaip vertinti ES sankcijas Rusijai. Pagal vieną jų, kuri remiasi Šaltojo karo patirtimi, Rusija supranta tik jėgos kalbą ir griežtėjančios sektorinės sankcijos turėtų atgrasyti Rusiją nuo tolesnių veiksmų, galbūt paskatinti situacijos deeskalaciją. To ir siekia Vakarai, suprantantys, kad V. Putinas vidaus auditorijos ir vidaus politinio elito grupių akyse gali atrodyti labai silpnas, jei staiga pradės nuiminėti intervencijos krūvį.
„Yra kita stovykla, sakanti, kad sankcijos nieko nepadės, nepakeis, tik paskatins dar agresyvesnį Rusijos veikimą Ukrainoje. Tą ir girdime po sankcijų – planuojamos „taikos palaikymo operacijos“, taikdarių dislokavimas, ką pasakė S. Lavrovas. Tai iš principo lyg ir pritartų šiam požiūriui, kad sankcijos skatina dar agresyvesnį veikimą, nes iš esmės šiame etape V. Putinas atgal kelio nebeturi, bet koks jo nuolaidžiavimas iš esmės reikštų jo autoriteto ir galbūt galios smukimą pačioje Rusijoje“, – dėsto L. Kasčiūnas.
Šių požiūrių politologas nelaiko lygiaverčiais: antras požiūris nesiūlo jokio sprendimo recepto. Sankcijų netaikymas reikštų, kad iš principo pripažįstame Rusijos gyvybinių interesų erdvę. Rusija tarsi būtų nuraminta, Ukraina būtų decentralizuota, galbūt įsipareigotų netapti ES ir NATO nare, tačiau pagal tokį scenarijų po 5 metų gali tekti kurti naują nuraminimo strategiją kitame regione: galbūt net Baltijos šalyse. Taigi, sako politologas, šis požiūris ribotas.
L. Kasčiūnas kelia klausimą, kada ir kaip sankcijos gali veikti ir ar jos pataiko į tikslinius taškus: ar užčiuopia tas gijas, kurios iš esmės gali stabdyti Rusijos veiksmus. Rusijos politinis režimas panašus į sistemą, kuri remiasi skirtingų elito grupių rentų gavėjų/rentų davėjų sistema. Kol V. Putinas sugeba užtikrinti politinio elito grupėms rentas, jos gauna pakankamai ekonominių paskatų gyvuoti ir maitintis, tol jos palaiko režimą ir yra stabilios.
„Kai tik tas rentas tampa sudėtingiau įgyvendinti, tokiu atveju grupės pradeda kovoti viena prieš kitą, atsiranda vidaus sistemos nestabilumas, režimas gali pakrikti ir tampa jautresnis išoriniam spaudimui. Klausimas, ar tai, kas dabar padaryta, liečia tokias grupes. Sunku trumpai atsakyti, tačiau, mano požiūriu, per mažai“, – sakė politologas. Jo nuomone, reikia pasiekti, kad interesų grupių, elito viduje kiltų tarpusavio kova. Tik tokiu būdu atsiras galimybė iš vidaus išjudinti politinę sistemą.
L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad kai kurios sankcijos efektą duos tik ilguoju laikotarpiu, be to, sankcijos nenumatytos dujų sektoriui.
„Jokios realios sankcijos Rusijai neveiks, jei nebus dujų sektoriaus. Pirmiausia kalbu apie „Gazprom“ – visi supranta ir žino jo svarbą Rusijos biudžetui, „Gazprom“ sudaro trečdalį Rusijos biudžeto“. „Gazprom“ – Rusijos politinio režimo ašis, neįtraukti „Gazprom“ bandant daryti poveikį Rusijos geopolitiniam elgesiui – faktas, kad sankcijos ribotos. Aišku, tai daroma dėl to, kad „Gazprom“ daug kur yra monopolistinis tiekėjas, tai ką darysime – nebegalėsime iš ten dujų pirkti“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Politologas atkreipia dėmesį, kad per daug Vakarų valstybių bendrovių vykdo bendrų projektų su „Gazprom“ – visi supranta, kad be šios bendrovės neįmanoma.
