aA
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad Rusija pažeidė 1987 metų ginkluotės sutartį, išbandžiusi nuo žemės paleidžiamą sparnuotąją raketą, o vienas aukštas JAV pareigūnas pirmadienio vakarą sakė, kad šis reikalas „labai rimtas“.
Vladimiras Putinas, Barackas Obama
Vladimiras Putinas, Barackas Obama
© Reuters/Scanpix

Ši išvada buvo pateikta 2014 metų ataskaitoje, kurioje sakoma, kad, Rusija pažeidė Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį, draudžiančią jai turėti, gaminti arba išbandyti ore sparnuotąsias raketas, galinčias nuskrieti 500-5 500 kilometrų, pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP.

JAV prezidentas Barackas Obama dėl šios priežasties pasiuntė laišką Rusijos vadovui Vladimirui Putinui. Pasak aukšto rangos administracijos pareigūno, tai yra „labai rimtas reikalas, dėl kurio jau kurį laiką mėginame išsiaiškinti su Rusija“.

Vašingtonas pasiruošęs „nedelsiant“ svarstyti šį klausimą su Maskva aukšto lygio dvišalėse derybose, pridūrė pareigūnas, sakydamas, kad dėl tos problemos informuojamas Kongresas ir Jungtinių Valstijų sąjungininkai.

Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty, INF), kurią tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas pasirašė su Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu, eliminavo vidutinio nuotolio nuo žemės paleidžiamas balistines ir sparnuotąsias raketas, galinčias nešti branduolinius ir įprastus užtaisus.

Sausį JAV Valstybės departamento atstovė Jen Psaki (Džen Psaki) sakė, kad Vašingtonas išsakė susirūpinimą Maskvai po žiniasklaidos pranešimo, kad Rusija pradėjo naujos nuo žemės paleidžiamos sparnuotosios raketos bandymus dar 2008 metais ir kad Valstybės departamento vyriausiasis ginklų kontrolės pareigūnas ne kartą kėlė šį klausimą diskusijose su Maskva nuo 2013 metų gegužės.

JAV kariuomenė svarsto didesnės pagalbos Ukrainai riziką

Aukštieji JAV kariuomenės vadai svarsto galimybę teikti Ukrainai tikslesnę žvalgybos informaciją, kuri leistų smogti prorusiškų sukilėlių turimiems raketų paleidimo įrenginiams, pirmadienį nurodė JAV pareigūnai.

Tačiau joks sprendimas artimiausiu laiku turbūt nebus priimtas, o kai kurie pareigūnai baiminasi, kad toks žingsnis gali sukelti neigiamų padarinių, dar labiau eskaluodamas konfliktą tarp Ukrainos vyriausybės ir Maskvos remiamų sukilėlių.

„Tai yra diskusijų dalis“, – sakė vienas savo vardo nepanoręs viešinti pareigūnas, kalbėdamas apie tikėtiną dalijimąsi išsamesne žvalgybos informacija.

„Visa tai yra dalis vertinimų, kaip galime padėti ukrainiečiams“, – pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP. Jis pridūrė, kad sprendimas aprūpinti Ukrainos pajėgas informacija, kuri joms padėtų smogti prorusiškiems kovotojams šalies rytuose, keltų tam tikrų pavojų.

Dienraštis „The New York Times“ pirmasis pranešė, kad Pentagonas ir žvalgybos agentūros tiria galimybes dalytis su Kijevu tikslesne, realiu laiku pateikiama informacija, kad vyriausybės pajėgos galėtų smogti sukilėlių raketoms „žemė–oras“, kuriomis buvo numušti keli Ukrainos kariuomenės orlaiviai.

Baltieji rūmai dar nesurengė diskusijų šiuo klausimu tarp aukšto lygio pareigūnų, laikraštis nurodė praeitą savaitgalį.

Kitas Pentagono pareigūnas sakė, kad tokio sprendimo tikimybė nėra didelė ir kad jis būtų susijęs su nemenkais pavojais.

„Nepakankamai turima karinės įrangos, kuria Vašingtonas galėtų aprūpinti (ukrainiečius), siekiant atsverti Rusijos įtaką“, – sakė pareigūnas, taip pat pageidavęs neviešinti jo vardo.

„Esama rizikos, kad juo daugiau ginklų suteiktume ukrainiečiams, juo labiau rusai eskaluotų ir stiprintų savo vaidmenį“, – sakė pareigūnas.

Dėl šios priežasties Vašingtonas labiau palaiko diplomatines priemones, ragindamas savo sąjungininkus Europoje paskelbti griežtesnes sankcijas Maskvai, viliantis, kad tokios priemonės privers Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsisakyti savo dabartinės nesutaikomos pozicijos konflikto Ukrainoje atžvilgiu.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.