Politikų pašaukimas gelbėti tautas, darbdavių – pelnai kuo menkesnių algų sąskaita, o jaunimui po studijų pirmiausia reikia bent įsidarbinti. Turėdami tokį artimiausią savo karjeros tikslą, abiturientai kasment renkasi pakankamai racionaliai. Žmonių, turinčių teisines, ekonomines ar vadybines kompetencijas, reikia vos ne kiekvienoje įmonėje ar valstybinėje įstaigoje ir tik kas dešimtoje iš jų galbūt reikia inžinieriaus – pvz., pramoninio biotechnologio ar tekstilės, o ką jau kalbėti apie aviacijos ar sporto inžinierius (yra ir tokių).
Deja, tikslesnių duomenų, kaip įvairių studijų programų absolventams sekasi siekti karjeros, nėra daug ir abiturientams tenka rinktis tik apgraibomis. Valstybė taupo statistinės apskaitos ir tyrimų sąskaita, todėl dažniausiai remiamasi darbdavių nusiskundimais. Deja, pastarieji nelabai prasmingi, nes darbdaviai paprastai vengia kalbėti apie esmę, t.y. už kokio dydžio algą jie „neranda“ vienos ar kitos profesijos darbuotojų. Taigi gal neranda tik kvailesnių už save.
Gerai, kad ne tiek daug abiturientų pasiduoda tokių darbdavių verkšlenimams. Deja, jiems ne visada atsispiria Švietimo ir mokslo ministerija – plečia atskirų studijų programų vadinamuosius tikslinius finansavimus ar valstybės užsakymus. Naiviai tikisi tuo užpildyti gal ir realias spragas darbo rinkoje. Nepasiseks. Galite visus abiturientus tiksliniais pinigais suvilioti studijuoti nepaklausiose programose, padėtis dabo rinkoje dėl to nelabai pasikeis, kol nebus mokamos deramos algos.
T.y. reikia vilioti ne į studijas jas tikslingai finansuojant, bet į darbo vietas didesniais atlyginimais ir abiturientai tą signalą tikrai pastebės. Ažiotažas dėl teisės ir medicinos studijų didele dalimi ir remiasi tikėtina alga padauginta iš įsidarbinimo tikimybės. O medicinos studijų patrauklumas paneigia ir mitą apie visuotiną jaunimo polinkį tik į lengvesnes studijas (paprastai tokiomis minimos humanitarinės ir socialinės). Pasigendantiems inžinierių, reikėtų paklausti savęs, kodėl nereikia agituoti už medicinos studijas?
Gerą pavyzdį kuo valdžia gali prisidėti, kad jaunimas studijas rinktųsi dar sėkmingiau, parodė „Sodra“. Jos duomenų bazėje sugrupuoti duomenys pagal darbo vietas ir algų dydžius. Tarp aukštojo išsilavinimo reikalaujančių profesijų duominuoja įmonių ir organizacijų bei jų padalinių vadovai, tarnautojai, mokytojai, rinkodaros specialistai ir jokių inžinierių skaitlingiausių profesijų sąraše nėra (1 lentelė).
1 lentelė. Apdraustųjų skaičius pagal profesijas, kuriose paprastai dirba aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys 2014m. gegužės mėn. (tūkst.)
| Įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai | 51 |
| Reklamos ir rinkodaros specialistai | 39 |
| Buhalteriai | 31 |
| Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai | 30 |
| Slaugos specialistai | 23 |
| Kitur nepriskirti verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai | 22 |
| Politikos ir administravimo specialistai | 21 |
| Tarnautojai, atliekantys bendras funkcijas | 20 |
| Pardavimo ir rinkodaros vadovai | 17 |
| Vadybos ir organizavimo analitikai | 13 |
| Finansų srities vadovai | 12 |
| Administravimo ir vykdomieji sekretoriai | 12 |
| Aukštųjų mokyklų dėstytojai | 12 |
| Ikimokyklinio ugdymo mokytojai | 12 |
| Gydytojai specialistai | 11 |
| Gamybos vadovai | 10 |
Šaltinis: „Sodra“.
Tarp 30-ies didžiausias pajamas uždirbančių trečdalis yra kokie nors vadovai (štai ko vertos pašaipos vadybos studijų atžvilgiu). Tiesa, daugiausia uždirbančių grupėje yra ir inžinierių – naftos perdirbimo įrenginių operatoriai, skrydžių saugos elektronikos technikai, laivų mechanikai, elektrinių operatoriai, telekomunikacijų inžinieriai (2 lentelė). Tačiau, daugumos paminėtų inžinierinių profesijų palitimas toks siauras, kad nenuostabu, jog galimybė daug uždirbti gerokai sumažinama menka tikimybe iš vis įsidarbinti.
2 lentelė. Didžiausios apdraustųjų vidutinės pajamos pagal profesijas 2014m. gegužės mėn. (Lt)
| Skrydžių vadovai | 10881 |
| Teisėjai | 8205 |
| Orlaivių pilotai ir kiti giminiškų profesijų specialistai | 8093 |
| Teisės aktų leidėjai | 7366 |
| Finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai | 7084 |
| Naftos ir gamtinių dujų perdirbimo įrenginių operatoriai | 6678 |
| Informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai | 6393 |
| Specialios paskirties organizacijų vadovai | 5759 |
| Laivavedžiai ir laivų kapitonai | 5272 |
| Skrydžių saugos elektronikos technikai | 5258 |
| Mokslinių tyrimų ir plėtros vadovai | 5076 |
| Programinės įrangos kūrėjai | 4901 |
| Politikos ir planavimo srities vadovai | 4820 |
| Sistemų analitikai | 4517 |
| Gydytojai specialistai | 4049 |
| Laivų mechanikai | 3978 |
| Sistemų administratoriai | 3974 |
| Takelažininkai ir lynų sujungėjai | 3951 |
| Švietimo srities vadovai | 3898 |
| Sveikatinimo paslaugų srities vadovai | 3849 |
| Taikomųjų programų kūrėjai | 3847 |
| Finansų srities vadovai | 3825 |
| Elektrinių operatoriai | 3805 |
| Kitur nepriskirti profesionaliųjų paslaugų srities vadovai | 3741 |
| Duomenų bazių projektuotojai ir administratoriai | 3713 |
| Fizikai ir astronomai | 3649 |
| Gamybos vadovai | 3496 |
| Telekomunikacijų inžinieriai | 3492 |
| Kitur nepriskirti programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai ir analitikai | 3474 |
| Vyresnieji valstybės tarnautojai | 3437 |
Šaltinis: „Sodra“
Kaip minėjau, abiturientai net ir iki šių Sodros duomenų paskelbimo studijas rinkosi gana racionaliai. O papildoma informacija, tarkime, per kiek metų pasiekiama bent vidutinė alga kiekvienoje profesinėje grupėje, kokia dalis darbuotojų ir per kiek metų vidutiniškai tampa padalinio, įmonės vadovais, kokia dalis absolventų ir per kokį laikotarpį įsidarbina „pagal specialybę“ ir kt., abiturinentams būtų labai naudinga.
Deja, ką girdime iš darbo biržų? Viename sakinyje dejuojama: „kai kurios studijų programos skirtos mokyti ne to, ko nori studentai ir darbdaviai, o to, ko nori dėstytojai ... beveik visi ruošia vadybininkus, ekonomistus...“, o kitame sakinyje giriamasi: „daugiausia įdarbinta absolventų, įgijusių ekonomikos, verslo administravimo...“.1 Nesugebama suskaičiuoti bent procentais, kokia dalis užsiregistruoja iš visų baigusiųjų atitinkamas programas. Būtų svarbu žinoti, ir kuo įsidarbina ar pagal įgytą profesiją. Vos tik studijas baigę žmonės skuba registruotis darbo biržoje dėl sveikatos draudimo reikalavimų. Galima ta aplinkybe pasinaudoti rinkti, analizuoti ir skelbti kuo išsamesnius duomenis apie juos. Kaip ir apie tuos, kurie įsidarbina neužsukę į darbo biržą. Tai padėtų tiems, kuriems apsisprendimas ką studijuoti prieš akis.
Jaunimui nelengva apsispręsti, nes informacija, kuria galima pasiremti planuojant savo profesinę ateitį, labai skurdi. Visiems būtų naudingiau, jeigu darbdavių ir valdžios institucijų atstovai ne pamokslautų abiturientams, bet mokytųsi iš jų racionalumo – norimo darbo pasiūlą bandytų paveikti ne stojančiųjų į universitetus srautų valdymu, bet algomis ir informacija apie jas.
