aA
Pastaraisiais metais Dzūkijos siaubu virtusių mašalų naikinimas Nemune greičiausiai nebus pradėtas laiku, teigia Aplinkos apsaugos departamento Druskininkų miesto agentūros viršininkas Algirdas Petkevičius.
Šiais metais vietoj reikiamų 400 tūkst. litų upinių mašalų populiacijų reguliavimo programai žadama skirti tik 150 tūkst. litų.

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus viršininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad visų didžiausia problema yra tai, jog iki šiol apskritai nėra skirta jokių lėšų.

"Finansų ministerija nėra suderinusi nutarimo, kuriuo būtų skirti pinigai. Planuojama 150 tūkst. litų, tačiau programai įvykdyti ir apdoroti Nemuno upę nuo valstybės sienos su Baltarusija iki Birštono, nuo Kauno iki Kulautuvos ir žemiau bei Neries upę nuo Jonavos iki santakos su Nemunu, reikia maždaug 10 tonų biologinio preparato "VectoBac". Tai kainuoja apie 400 tūkst. litų", sakė S. Paltanavičius.

Anot jo, 150 tūkst. litų visiškai nepatenkins poreikio.

"Tokiomis lėšomis galėtume tik kažkurioje atkarpoje reguliuoti lervų skaičių, tačiau tą laisvą vietą iš karto užims kiti", sako gamtosaugininkas.

A. Petkevičiaus teigimu, šios problemos pagrindinis sprendimas yra Baltarusijoje, kuriai reikėtų skirti didžiąją dalį preparatų.

"Preparatai, praplaukdami Nemunu Baltarusijoje ir atlikdami savo biologinį poveikį, tiesiogiai grįžtų į Lietuvą. Juos dar papildę Lietuvoje, turėtumėme maksimalų efektą", sakė A. Petkevičius.

Pasak jo, baltarusiai mielu noru padėtų, tačiau "jų ekonominė situacija tiek tragiška, kad jie negali nupirkti reikiamų preparatų".

Upiniai mašalai ritasi gegužės viduryje, o birželio pradžioje jie jau kils iš vandens, ieškodami žmonių ir gyvulių kraujo.

Specialistų teigimu, kol kas negalima nustatyti būsimo mašalų kiekio, kadangi dabar jų lervos yra dumble. Prognozę mokslininkai galės pateikti balandžio pabaigoje, kuomet lervos nusės ant augalų paviršiaus. Išsiritę mašalai išgyvena iki 5 savaičių.

Nuo kraujasiurbių mašalų labiausiai kenčia žmonės, naminiai ir laukiniai gyvuliai.

Apsisaugojimo priemonių nuo šių mašalų nėra, o paguoda yra tai, kad jie neskrenda į patalpas.

Specialistai nerekomenduoja poilsiauti prie upių, ypač tiems, kurių silpnesnė imuninė sistema, nes mašalų suleistas antigenas gali sukelti karščiavimą bei alergiją.

Manoma, jog šiais metais nuo vabzdžių labiausiai gali nukentėti Varėnos, Druskininkų, Lazdijų, Alytaus, dalis Šalčininkų, šiek tiek Vilniaus, Prienų, Kauno rajonai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.