Dėl rekordiškai mažo aktyvumo referendumas neįvyko ^{už Konstitucijos pataisas balsavo mažiau nei surinkta parašų}

Referendumas žlugo: balsavo tik 14,24 proc.rinkėjųReferendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir referendumo inicijavimo proceso žlugo: į rinkimų apylinkes sekmadienį išsiruošė tik 14,24 proc. rinkėjų. Referendumas neįvyko ir jo teikta nuostata nepriimta, sekmadienio vakarą paskelbė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.Privalomasis referendumas buvo surengtas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių keitimo. Buvo siūloma uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams, įteisinti, kad referendumu priimti sprendimai galėtų būti keičiami tik referendumu, kad rengti referendumui užtektų 100 tūkst. piliečių parašų vietoj dabar reikalaujamų 300 tūkst. ir kad sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turėtų teisę pateikti Seimui ne mažiau kaip ketvirtadalis parlamentarų arba ne mažiau kaip 100 tūkst. Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę."Taip" referendume pasakė mažiau nei 300 tūkst. - 267 tūkst. 119 rinkėjų -, t.y. mažiau nei referendumo rengimą savo parašais palaikė šalies piliečių. Negaliojančiais pripažinti 2,83 proc. biuletenių.Pasak VRK pirmininko, oficialūs referendumo rezultatai bus paskelbti ketvirtadienį.Kad referendumas įvyktų, reikėjo didesnio nei 50 proc. rinkėjų aktyvumo.Referendume savo valią pareškė visi šalies vadovai - Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Premjeras Algirdas Butkevičius.Dalyvauti šio sekmadienio referendume turėjo teisę 2 559 398 Lietuvos piliečiai.Aktyviausi referendume buvo Pakruojo rajono rinkėjai, jų rinkimuose dalyvavo 15 proc. Taip pat Neringos savivaldybė, kur balsavo 14,41 proc. rinkėjų, Šalčininkuose rinkėjų aktyvumas siekė 14,3 proc. , Raseiniuose - 13,15 proc., Panevėžio rajone - 13,01 proc.Mažiausiai aktyvūs rinkėjai buvo Visagine, kur rinkėjų aktyvumas siekė 6,25 proc., Alytuje - 8,69 proc., Vilniuje - 8,99 proc. 

Už Konstitucijos pataisas balsavo mažiau nei pasirašė už referendumąReferendume dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams už Konstitucijos pataisas balsavo mažiau Lietuvos piliečių nei pasirašė už referendumo paskelbimą, sekmadienio vakarą pranešė Vyriausioji rinkimų komisija.„Referendume „taip“ pasakė mažiau rinkėjų negu piliečių skaičius, kurie reikalavo surengti referendumą“, - spaudos konferencijoje sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.Referendume dalyvavo apie 15 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių, iš jų apie 70 proc. pasisakė už balsavime siūlytas Konstitucijos pataisas, rodo duomenys, kuriuos pateikė 2000 rinkimų apylinkių iš 2004.

P. Šliužas tikėjosi, kad į referendumą ateis bent penktadalis rinkėjųReferendumo iniciatorius Pranciškus Šliužas neslėpė nusivylimo žemu rinkėjų aktyvimu, jis tikėjosi, kad išreikšti savo valios ateis bent penktadalis rinkėjų.„Prie tokio gąsdinimo, dezinformacijos, melo lavinos, cinizmo, jis negalėjo būti kitoks. (...) Jūs patys atsakykite sau į klausimą, jeigu šitaip slopinama pilietinės visuomenės aktyvumas, tai ką galima padaryti Lietuvoje. Tai yra partinė baisi diktatūra ir mes ją bandysime įveikti. Aš tikėjausi 20 proc., kad bent penktadalis tautos dar yra nesukvailinta, galinti dar pakilti. Tai būtų pakankamai gera jėga, kuri galėtų išvesti Lietuvą į sąvarankišką kelią“, - sakė P. Šliužas.Negalutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už pataisas, kad būtų uždrausta parduoti žemę užsieniečiams ir sumažinti reikalavimai referendumams skelbti, balsavo 70, 51 proc., prieš – 26, 65 proc. dalyvavusiųjų. Rinkėjų aktyvumas siekė 15,37 proc. 

J. Panka: už citatas ikiteisminių tyrimų nereikėtų pradėtiReferendumą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams palaikančios Tautininkų sąjungos vadovas Julius Panka sako, kad policija turėtų užsiimti rimtų nusikaltimų išaiškinimu, o ne ieškoti kaltųjų tarp kalbančiųjų politine retorika. Tokį požiūrį J. Panka išsakė vertindamas tai, kad per LRT debatų laidą penktadienį referendumo iniciatoriaus Pranciškaus Šliužo išsakyti grasinimai gali virsti ikiteisminiu tyrimu."Aš visų pirma policijai palinkėčiau geriau vagis gaudyti ar atskleidinėti rimtus nusikaltimus, o vis dėlto ir Aukščiausiasis Teismas yra įrodęs, kad politinė retorika nėra tas pats, kas paprastų žmonių tarpusavio pokalbiai”, - naujienų agentūrai ELTA sekmadienio vakarą sakė J. Panka.Pasak jo, politikui, šiuo atveju P. Šliužui, rinkimų agitacijos metu buvo leista pakankamai daug ir jis skambią frazę pasakė įsikarščiavęs."Tai buvo citata iš filmo "Niekas nenorėjo mirti”. Manau, kad už citatas nereikėtų ikiteisminių tyrimų pradėti”, - teigė Tautininkų sąjungos vadovas.„Turime du pranešimus, kurie balansuoja ant ikiteisminio tyrimo ribos. Kalbu apie pranešimą apie užvakarykštę laidą per LRT, kuomet vienas iš laidos dalyvių, manau, tikrai pakankamai neatsakingai žarstėsi tam tikrais kaltinimais ir raginimais, ir galimai bus sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo", - sekmadienio vakarą per spaudos konferenciją teigė Lietuvos policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.Tokie nemalonumai gresia P. Šliužui, grasinamo pobūdžio palyginimais pasisvaidžiusiam per LRT debatų laidą.„Aš galiu pakartoti lietuvių klasikos filmo „Niekas nenorėjo mirti" (žodžius.- ELTA), kai Marcinkus gavo laišką: parduosi, arsi sovietams žemę - nudėsim kaip šunį. Galiu pakartoti. Man labai patiktų posakis: parduosi užsieniečiams žemę - nudėsim kaip šunį", - sakė P. Šliužas LRT debatų laidoje. 

Politologas: referendumo rezultatai - geras ženklas Lietuvos pasitikėjimo prasmeSekmadienį Lietuvoje vykusio referendumo rezultatai, pagal kuriuos jis buvo pasmerktas žlugti, rodo, kad mūsų šalyje didelės problemos dėl žemės pardavimo Europos Sąjungos (ES) piliečiams nėra ir, nepaisant didelio politinio ažiotažo viešojoje erdvėje, šis referendumas atspindėjo tik nedidelę dalį rinkėjų, mano Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas. Pasak jo, referendumo rezultatai Europos Sąjungai (ES) siunčia žinutę, kad Lietuva galima pasitikėti.Galimybių, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir referendumo inicijavimo proceso įvyktų, praktiškai nebelieka. 19 val. duomenimis, rinkėjų aktyvumas referendume buvo rekordiškai žemas ir siekė 10,92 proc. , neįskaitant išankstinio balsavimo. Iš viso rinkėjų aktyvumas siekė per 14 proc. , jame savo valią išreiškė 356 tūkst. piliečių."Tai, be abejo, yra labai mažai, t.y. tiesiog rekordiškai mažai ir net, jeigu žiūrėtume tą skaičių rinkėjų, kuris atėjo, jis, matyt, bus labai panašus į skaičių tų, kurie apskritai norėjo tokio referendumo. Tai vos perlips tą skaičių, kuris buvo surinktas parašais”, -naujienų agentūrai ELTA sekmadienio vakarą sakė T. Janeliūnas.Tam, kad privalomasis referendumas būtų laikomas įvykusiu, rinkėjų aktyvumas turi viršyti 50 procentų rinkėjų.Pasak politologo, tokie referendumo rezultatai rodo, kad referendumas nepasiekė didžiosios dalies rinkėjų ir iš esmės jame kelti klausimai didesnei daliai rinkėjų nebuvo aktualūs."Kad referendumo organizatoriai yra pralaimėtojai, greičiausiai nekyla abejonių, nes jie tiesiog nepasiekė savo tikslo ir nepasieks tų rezultatų, kurių norėjo rinkdami tiek parašus, tiek ir galiausiai jau rengdami referendumą”, - sakė politikos apžvalgininkas.Pagrindinių priežasčių, pasak T. Janeliūno, kodėl referendumas patyrė fiasko, yra nemažai, tačiau pagrindine įvardijo tai, kad didžiosios šalies politinės partijos pasisakė prieš referendumą, prieš jam siūlomus klausimus. Dėl to natūralu, jog šių partijų rėmėjai - tiek iš dešiniųjų, tiek iš kairiųjų pusės - įsiklausė į politikų minėtus argumentus, aiškinimus, kodėl šio referendumo nereikia. Be to, kaip pažymėjo politologas, prieš referendumą buvo padaryta nemažai įstatymo pataisų dėl žemės įsigijimo (tai numatantys saugikliai) ir atitinkamai dalis klausimų neteko prasmės."Vien dėl to dalis žmonių suprato, kad tos sąlygos, apribojimai parduoti žemę jau yra įteisinti ir nebėra prasmės reikalauti kitokių sąlygų. O kiti klausimai buvo žymiai menkiau nušviesti ir turbūt didelė dalis rinkėjų nelabai apie juos žinojo”, - aiškino pašnekovas.VU TSPMI dėstytojas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sėkmingi referendumai gali įvykti tik tuomet, kai vyksta su kokiais nors kitais rinkimais, nes vien referendumu pritraukti daugiau nei pusę rinkėjų yra labai sudėtinga ir tai turi būti išties labai aktualus visai tautai - ne daliai tautos ar iniciatoriams- klausimas.„Šiuo atveju tai nebuvo toks atvejis. Plius tai, kad referendumas vyko atskirai nuo rinkimų (Prezidento ar EP. -ELTA), be abejo, taip pat sukliudė pritraukti dalį žmonių. Žinoma, prie to prisidėjo visos peripetijos, kurios sukosi aplink tą referendumą. Kaip žinoma, daug kartų tas sprendimas buvo atidėliojamas ir tiesiog nebuvo suspėta priimti sprendimo taip, kad šis referendumas galėtų įvykti su rinkimais. Natūralu, kad patys politikai greičiausiai siekė tokio rezultato, kad referendumas būtų vėliau negu Prezidento rinkimai", - priminė T. Janeliūnas.Šiuo referendumu Lietuva, pasak T. Janeliūno, siunčia labai aiškią žinią ES, jog mumis galima pasitikėti, laikomės savo įsipareigojimų Bendrijai.„Referendumo rezultatai perduos labai aiškią žinią, kad Lietuvoje nėra kažkokios didelės problemos dėl žemės pardavimo ES piliečiams, kad nepaisant to gana didelio ažiotažo viešojoje erdvėje, vis dėlto politinis rezultatas yra toks, kad jis atspindėjo tiktai nedidelę dalį rinkėjų, ir natūraliai visi kiti įsipareigojimai ES, kuriuos esame patvirtinę stojimo sutartimi į ES, jie galioja, jų laikosi tiek politikai, tiek ir visuomenė, ir manau, kad tai jau yra geras ženklas Lietuvos pasitikėjimo prasme", - pokalbį baigė politikos ekspertas.

Už pataisas, kad būtų uždrausta parduoti žemę užsieniečiams ir sumažinti reikalavimai referendumams skelbti, balsavo 69,66 proc., prieš - 27,47 proc. dalyvavusiųjų. Rinkėjų aktyvumas siekė 15,37 proc. Tai yra daliniai rezultatai pagal duomenis, kuriuos pateikė 1422 apylinkės iš 2004.

Konstitucijos pataisoms pritarė apie 70 proc. balsavusiųjų referendumeReferendume siūlytoms Konstitucijos pataisoms pritarė apie 70 proc. balsavime dalyvavusių žmonių, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys iš daugiau kaip pusės rinkimų apylinkių.

Politologas R. Vilpišauskas: daug gyventojų pilietinę poziciją išreiškė nebalsuodamiDidelė dalis Lietuvos piliečių išsakė savo pilietinę poziciją neateidami į referendumą, kuriame sekmadienį užfiksuotas rekordiškai mažas aktyvumas, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius profesorius Ramūnas Vilpišauskas.„Manau, kad didelė dalis buvo tokių, kurie manė, jog jų pilietinė pareiga yra nedalyvauti šiame referendume - tiek dėl to, kad jame užduodami klausimai formuluojami netinkamai, tiek dėl to, kad pati diskusija jiems pasirodė nekonstruktyvi“, - BNS sekmadienio vakarą sakė politikos ekspertas.Pasak R.Vilpišausko, pasyvumą taip pat lėmė referendumo laikas, nes daug žmonių šiuo metu atostogauja ar savaitgalius praleidžia ne namuose, bei didelės dalies piliečių menkas domėjimasis politika ir pozicija nedalyvauti jokiose rinkimuose.

Dėl P. Šliužo elgesio per debatus gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimasPolicija svarsto galimybę pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vieno iš referendumo dėl žemės iniciatorių Pranciškaus Šliužo elgesio per debatus penktadienį.Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla spaudos konferencijoje sekmadienio vakarą sakė, kad yra gautas skundas dėl jo pareiškimų per debatus, kuriuos transliavo LRT televizija.„Aš kalbu apie pranešimą apie užvakarykštę laidą per Lietuvos televiziją, kuomet vienas iš laidos dalyvių iš tikrųjų, manau, tikrai pakankamai neatsakingai žarstėsi tam tikrais kaltinimais ir raginimais, ir galimai tikrai bus sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, - sakė R.Požėla.P.Šliužas šiuose debatuose, be kita ko, pareiškė, kad visus, kurie parduoda žemę užsieniečiams, būtų galima sušaudyti.„Galiu pakartoti lietuvių klasikos filmo „Niekas nenorėjo mirti“, kai Marcinkus gavo laišką - arsi sovietams žemę, nudėsim kaip šunį. Galiu pakartoti, man labai patiktų posakis - parduosi užsieniečiams žemę, nušausim kaip šunį. Man labai patiktų“, - debatuose sakė P.Šliužas.Jis sekmadienio vakarą BNS aiškino niekas negrasinęs, o tik paralele su filmu „Niekas norėjo mirti“ išreiškęs referendumo iniciatorių nenorą mirti beprasmiškai.„Jeigu niekas nesupranta literatūros, tai tada aš bejėgis. Sudoroti Šliužą - aš laukiu jau seniai šito momento, kada gi prasidės. Prasidėjo, tvarkoje“, - dėstė P.Šliužas.Jo teigimu, dar vienas pranešimas, kuris „balansuoja ant ikiteisminio tyrimo ribos“, susijęs su įžeidžiamo pobūdžio komentarais elektroninė erdvėje.Iš viso policija yra gavusi 21 pranešimą apie galimus pažeidimus, susijusius su referendumu.Dėl rekordiškai mažo rinkėjų aktyvumo referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams neįvyko, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, paskelbti užsidarius rinkimų apylinkėms.

J. Panka: referendumas neįvyko dėl nepalankaus laikoReferendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams neįvyko, nes buvo organizuojamas netinkamu laiku, mano referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Julius Panka.„Ko valdžia siekė, tą pasiekė - referendumas skaitysis neįvykęs, kadangi vidurys vasaros nėra pats palankiausias laikas jam. Vertiname, kad Seimas tiesiog nepatogiu laiku paskyrė referendumo datą, dėl to tokie ir rezultatai“, - BNS sekmadienio vakarą teigė J.Panka.Atstovų parlamente neturinčiai Tautininkų sąjungai vadovaujantis politikas sakė apgailestaujantis, kad valstybė išleido 13 mln. litų ir nepasiekė tikslo atsiklausti tautos.„Jei būtų per Europos Parlamento rinkimus, tai būtų visai kitas rezultatas, aš manau. Kitas niuansas, žmonės masiškai buvo gąsdinami - du mėnesius buvo kiekvieną dieną iš valdžios vyrų gąsdinimai, pradedant absurdišku teigimu, kad mus išmes iš Europos Sąjungos referendumui laimėjus ir baigiant, kad reikia referendumą boikotuoti, kad čia už to stovi Kremlius ir taip toliau“, - kalbėjo J.Panka.Pasak jo, iniciatyvinė grupė savo tikslus bandys pasiekti kitais būdais.„Pirmas dalykas, reikia kažkokiu būdu spausti Seimą. Šnekėsim su sveikai mąstančiais Seimo nariais, galbūt organizuosim kažkokius mitingus. Tikrai yra visokiausių priemonių. Galų gale matėme per visas referendumo laidas, kad didžioji dalis net ir nepritariančiųjų referendumui pažadėjo sumažinti referendumo parašų skaičių. Žiūrėsim, kaip jie laikysis savo žodžio“, - sakė J.Panka.

Dėl rekordiškai mažo aktyvumo referendumas neįvykoDėl rekordiškai mažo rinkėjų aktyvumo referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams neįvyko, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys, paskelbti užsidarius rinkimų apylinkėms.Sekmadienį likus valandai iki balsavimo pabaigos buvo balsavę 10,92 proc rinkėjų, dar 3,17 proc. rinkėjų balsavo iš anksto.„Iki 19 val. buvo pareiškę valią 356 tūkst. rinkėjų“, - žurnalistams sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.Tam, kad referendumas įvyktų, jame turėjo balsuoti pusė visų Lietuvos rinkėjų.300 tūkst. piliečių parašų surinkę iniciatoriai siūlė Konstitucijos pataisas, kuriomis būtų uždrausta parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, o ateityje referendumams skelbti pakaktų 100 tūkst. parašų.Referendumo kritikai teigė, kad žemės pardavimo užsieniečiams draudimas pažeistų  Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai.Aktyviausiai sekmadienį balsavo Pakruojo rajono gyventojai, kur iki 19 val. savo valią išreiškė 15 proc. rinkėjų. Mažiausias aktyvumas buvo Visagine, kur balsavo apie 6 proc. gyventojų.Mažesnis nei vidutinis aktyvumas buvo miestuose. 19 valandos duomenimis, sostinėje Vilniuje rinkimų dieną balsavo 9 proc., Klaipėdoje - 10 proc., Kaune - 11 proc. rinkėjų.

Politologė J. Novagrockienė: referendumas neįvyksĮ referendumą dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir referendumo inicijavimo proceso greičiausiai neateis reikiamas skaičius rinkėjų ir referendumas neįvyks, prognozuoja politologė Jūratė Novagrockienė.13 valandos Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, rinkėjų aktyvumas referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams ir referendumo inicijavimo proceso išliko nedidelis, siekė 6,45 proc."Tiesą sakant, referendumas nuo pat pradžių buvo pasmerktas neįvykti. Manau, kad jis ir neįvyks todėl, kad, viena vertus, iniciatorių grupė yra labai maža ir marginalinė. Kitaip tariant, tie, kurie galbūt radikalesni, didesni euroskeptikai. Suprantama, kad ten yra ir labai aukštų moralinių nuostatų žmonės, bet svarbiausias dalykas yra tai, kad jis (referendumas. -ELTA) per vėlai buvo inicijuotas",- naujienų agentūrai ELTA sakė politologė.Pasak J.Novagrockienės, šį referendumą inicijuoti reikėjo prieš keičiant Konstitucijos straipsnį dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Be to, spręsti šiuos klausimus įstojus į Europos Sąjungą (ES) gali tik jos institucijos.„Aišku, referendumas yra žmonių nuomonė ir pan., bet dauguma žmonių pareiškė savo nuomonę dėl įstojimo į ES ir faktiškai su daugelio sąlygų sutikimu, buvimu toje sąjungoje dar 2004 metais. Kitaip tariant, reikia žiūrėti retrospektyviai, aišku, ir perspektyviai. Manau, kad didelė dalis žmonių supranta, kad tiesiog rezultato nebus",- priežastis vardijo politologė.Tam, kad privalomas referendumas įvyktų, reikia, kad balsuoti ateitų daugiau nei 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių.Premjerui Algirdui Butkevičiui sekmadienio rytą pakartojus, kad referendumas buvo organizuojamas dėl dviejų priežasčių - Europarlamento ir Lietuvos prezidento rinkimų bei žemvaldžių planų, politologė manė, kad priežastis dėl dalyvavimo rinkimuose yra mažiausiai svarbi. Anot J. Novagrockienės, referendumo iniciatoriams svarbiau buvo pareikšti savo nuomonę, apskritai patekti į viešumą, parodyti priešingą oficialiajai poziciją."Be to, dar reikia turėti omenyje, kad didelė dalis žmonių yra ir pakankamai abejingi Lietuvoje, nes apskritai politinio dalyvavimo pasyvumas didėja, ir tai labai matyti. Ir tai, manau, irgi prisideda prie to, kad tas referendumas žmonėms neatrodo toks svarbus, reikšmingas ir kad jie turėtų dalyvauti”, - pažymėjo pašnekovė.Svarbus veiksnys referendumo aktyvumui - ir oras, manė politologė.VRK pažymi, kad rinkėjai aktyviai naudojasi teise balsuoti ne savo rinkimų apylinkėje. J. Novagrockienė tai aiškino tuo, jog daugelis žmonių vasaroja ir dėl to balsuoja ne savo rinkimų apylinkėse.Politologė nemanė, kad įtaką rinkėjų apsisprendimui galėjo daryti šalies vadovų pozicija dėl šio referendumo.ELTA primena, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė neatskleidė, kada balsuos referendume. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė vidurdienį balsavo Ukmergėje. Tuo tarpu A. Butkevičius tai padarė ryte ir buvo linkęs bendrauti su žiniasklaida."Šalies vadovai iš anksto pareiškė savo nuomonę, kad, jeigu mes esame ES, turime vykdyti jos įsipareigojimus, vienas iš jų ir yra to straipsnio išlaikymas. Ko gero, jie (šalies vadovai. -ELTA) ir balsavo prieš. Abejoju, ar jie turėjo labai didelės įtakos, bet, aišku, ta suformuota nuomonė, kad nieko nepasikeis galbūt ir galėjo turėti įtakos, kad žmonės nėjo (balsuoti, -ELTA), bet tai nebuvo pagrindinė priežastis. Tiesiog kai kas abejingas, kai kas iš anksto žino, jog įstojus į ES buvo nulemti visi sprendimai”, - pažymėjo J. Novagrockienė ir kritikavo pačio referendumo formuluotes, kurios gana komplikuotos.Politologė atkreipė dėmesį ir į tai, kad žmonės sudėtingais referendumo klausimais neturi užtektinai informacijos, kas ir sudaro pagrindinę referendumo problemą. J. Novagrockienė priminė 1992 m. referendumą dėl nepriklausomybės ir demokratijos su aiškia formuluote ir nuostata, kas piliečiams leido paprastai pasirinkti atsakymą „taip" arba „ne". Tuo tarpu šio referendumo klausimai - trikdantys."Tiesiog, manau, kad nesusirinks reikiamas procentas rinkėjų”, - referendumo baigtį prognozavo J. Novagrockienė, tačiau, kokia tai bus piliečių išraiška procentais, nedrįso teigti.Referendumą palaikančios Tautininkų sąjungos vadovas Julius Panka sakė, jog pasiekti 50 proc. rinkėjų aktyvumą - sunkiai tikėtina.„Čia turėtų, nežinau, stebuklas įvykti, bet, kad dar kažkiek ateis, tikiu, ir žiūrėsime, kiek susirinks", - Eltai prieš 18 val. sakė jis.J. Panka skaičiuoja, kad šiuo metu referendume balsuoti atėjo daugiau kaip 300 tūkst. piliečių - tai būtent toks skaičius, kuris palaikė šio referendumo idėją. Tautininkų sąjungos vadovas neslėpė norįs, kad referendume dalyvautų bent pusė milijono piliečių.Kita vertus, jis siūlė rimtai pagalvoti apie Lietuvos Respublikos įstatymų keitimą, kai, pavyzdžiui, Prezidento ar EP rinkimai įvyksta ir su 20 proc. aktyvumu, o referendumui reikia ne mažiau kaip 50 proc."Tai neadekvatu ir reikia pagalvoti apie tai, kad tie, kurie ateina, tiems, vadinasi, tie klausimai rūpi, o į kitų nuomonę, kurie neateina, jie tiesiog neturi nuomonės", -nuogąstavo J. Panka.VRK duomenimis, didžiausias rinkimų aktyvumas yra Pakruojo rajone - 9,51 proc., Neringoje - 9,2 proc., Šalčininkų rajone - 8,86 proc., Anykščių rajone- 8,84 proc., ir Ignalinos rajone - 8,6 proc.Mažiausiai aktyvūs yra šių savivaldybių rinkėjai: Visagine - 4 proc., Alytuje - 4,89 proc., Vilniuje - 4,09 proc., Marijampolėje - 5 proc. 

Į referendumą atėjo apie 250 tūkst. rinkėjųLietuvoje vykstančiame referendume savo valią išreiškė apie 250 tūkst. balso teisę turinčių šalies gyventojų arba 9,61 proc. žmonių.  Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) negalutiniais duomenimis referendume iki 14 val. nuomonę išsakė 163,142 t ūkst. arba 6,44 proc. gyventojų.  Iš anksto, specialiu paštu ir namuose dar yra balsavę  80,196 tūkst. arba 3,17 proc. visų rinkėjų.Kol kas neskelbiami balsavusių užsienyje duomenys.Iš viso referendume savo nuomonę gali pareikšti 2,532 mln. Lietuvos piliečių. Referendumas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų.Sekmadienį vyksiančiame referendume gyventojai turėtų pasakyti, ar sutinka, kad dirbamą žemę būtų draudžiama parduoti užsieniečiams bei juridiniams asmenims, taip pat, ar bet kokiam kitam referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. piliečių parašų.

Iki 13 val. balsavo mažiau negu 7 proc. šalies gyventojų Lietuvoje vykstančiame referendume savo valią šalies piliečiai pareikšti neskuba - kol kas rinkimų apylinkėse apsilankė vos 6,44 proc. gyventojų - kelis kartus mažiau, negu anksčiau vykusiuose rinkimuose. Kai gegužės pradžioje vyko pirmasis prezidento rinkimų turas, iki pietų balsuoti buvo atėjęs beveik trečdalis rinkėjų.„Rinkėjų aktyVumas nėra didelis, balsavimas vyksta sklandžiai, skundų apie pažeidimu praktiškai neturime - rimtų pažeidimų nėra, o iš viso jų sulaukta kelių, o kad kiltų abejonių dėl referendumo eigos, nėra“, - spaudos konferencijoje sekmadienį konstatavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas.„Jeigu palyginsime su gegužės 11-osios aktyvumu, tuomet jis buvo 26,96 proc. Taigi - dabar aktyvumas sumažėjęs net keletą kartų“, - pridūrė Z.Vaigauskas.Jis pranešė, kad Jūreivių rinkimų apylinkėje balsavo beveik visi rinkėjai: „Turime 458 rinkėjus ir 92 proc. balsavo. Bet tai įprasta situacija - laivuose balsuoja nemažai“.Pasak jo, gausiau balsuoja rinkėjai Biržų Šukionio apylinkėje, Kretingos rajono Padvario apylinkėje rinkėjų aktyvumas padidėjęs.Z.Vaigauskas akcentavo, kad yra ir tokių apylinkių, kur rinkėjų aktyvumas nėra pasiekęs net 1 proc.Daugiausia rinkėjų iki 13 val. buvo atėję balsuoti Pakruojo rajone 9,58 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Tai vienintelė savivaldybė, kur balsuoti atėjo daugiau nei 9 proc. rinkėjų.Šalčininkų rajone balsavo 8,86 proc. rinkėjų, Anykščių - 8,74 proc. žmonių, Ignalinos - 8,6 proc. balsavimo teisę turinčių šio rajono gyventojų. Mažiausias rinkėjų aktyvumas fiksuojamas Visagine - iki 14 val. savo nuomonę pareikšti buvo atėję 4 proc. vietos gyventojų.Nedidelis aktyvumas Vilniaus ir Alytaus miestuose - ten balsavo po 4,89 proc. žmonių. Padaugėjo atėjusiųjų Neringoje, kur per rinkimus visada balsuoja daugiausia žmonių, - kol kas balsavo 9, 2 proc. neringiškių.Z.Vaigauskas taip pat panešė, kad VRK policija sulaikė vieną referendumo agitatorių. VRK narė Laura Matjošaitytė informavo, kad VRK gavo pranešią, kad Jurbarke asmuo važiavo automobiliu, apklijuotu plakatais ir su garsiakalbiu agitavo žmones atvykti į referendumą. „Mūsų duomenimis policija sulaikė tą asmenį ir pradėtas tyrimas“.Pasak jos, taip pat VRK gavo pranešimų, kad lankstinukai apie referendumą buvo palikti už automobilio stiklo, socialiniame tinkle skelbta rinkimų agitacija. Vienoje interneto svetainių paskelbta publikacija dėl pažeidimo.

Iš anksto referendume balsavo 3,17 proc. rinkėjų Lietuvoje vykstančiame referendume savo nuomonę iš anksto balsavo 80,196 tūkst. arba 3,17 proc. visų rinkėjų. Tai - dvigubai mažiau nei per prezidento ir europarlamentarų rinkimus.„Jeigu palyginsime rinkėjų aktyvumą balsuojant iš anksto, gegužės 11 ir 25 dienomis (per prezidento ir europarlamentarų rinkimus - BNS) tai tuomet buvo aktyvumas virš 6 proc. Tai šiuo atveju aktyvumas mažesnis beveik du kartus“, - spaudos konferencijoje sekmadienį pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas.Pasak jo, ypač mažas aktyvumas buvo tų rinkėjų, kurie balsavo iš anksto savivaldybėse.„Per dvi balsavimo dienas iki referendumo buvo balsavę 12,490 tūkst. žmonių. Gegužės 11-ąją - 61 tūkst., o gegužės 25-ąją - 73 tūkst. rinkėjų“, - lygino Z.Vaigauskas.

Z.Vaigauskas: VRK gavo kelis skundus dėl pažeidimų referendume Lietuvoje vykstančiame referendume ne tik gyventojai vangiai balsuoja, bet ir neteikia skundų dėl pažeidimų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) yra gavusi vos kleis nepatenkintų žmonių nusiskundimus.„Skundų turime labai nedaug. Yra gauta dviejų rinkėjų nusiskundimai, kad pas juos nebuvo atvykę į namus ir dar turime keletą rinkėjų nusiskundimų, kad rinkimų biuletenyje yra jų nuomone keltas klausimų, o atsakymas yra tik vienas“, - spaudos konferencijoje sekmadienį pranešė VRK vadovas Zenonas Vaigauskas.

VRK: referendume jau balsavo mažiau negu 2 proc. šalies gyventojų Lietuvoje vykstančiame referendume savo nuomonę gyventojai išreikšti neskuba - kol kas rinkimų apylinkėse apsilankė vos 1,7 proc. gyventojų - kelis kartus mažiau, negu anksčiau vykusiuose rinkimuose.„Rinkėjų aktyvumas nėra didelis“, - spaudos konferencijoje sekmadienį konstatavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas.Daugiausia rinkėjų iki 10 val. buvo atėję balsuoti Akmenės rajone - 3 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių, Pakruojo - 2,9 proc., Šalčininkų - 2,8 proc. Ignalinos - 2,79 proc.„Šie procentai atsilieka keletą kartų lyginant su rinkėjų aktyvumu per praėjusius rinkimus (prezidento ir europarlamentarų rinkimus- BNS)“, - teigė Z.Vaigauskas.Mažiausias rinkėjų aktyvumas fiksuojamas Visagine - ten balsuoti atėjo 1 proc. rinkėjų, Vilniaus mieste - 1,15 proc., Klaipėdos rajone -1,22 proc. ir Neringoje - 1,29 proc.„Neringos rinkėjai paprastai būdavo labai aktyvūs“, - akcentavo Z.Vaigauskas.Iš viso referendume savo nuomonę gali pareikšti 2,532 mln. Lietuvos piliečių. Referendumas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų.

Prezidentė neatskleidžia, kada balsuosPrezidentė Dalia Grybauskaitė neatskleidžia, kada balsuos referendume dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, tačiau teigia, kad savo valią pareikš. D. Grybauskaitės patarėja penktadienį BNS sakė, kad tikslus balsavimo laikas nebus nurodytas.Premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė spaudai BNS informavo, kad ministras pirmininkas sekmadienį savo rinkimų apylinkėje Vilniuje balsuos 10 valandą. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė balsuos 12 val. Ukmergės Linų rinkimų apylinkėje. Per rinkimus apie aukščiausių valstybės pareigūnų balsavimo laiką ir vietą paprastai pranešama iš anksto, o atidavę balsą prie balsadėžių jie pateikia komentarus žiniasklaidai. Nė vienas iš šalies vadovų neišsakė paramos referendumo iniciatoriams.

Referendumo iniciatoriai: žmonės buvo prigąsdintiReferendumo iniciatoriai kaltina valdžią ir partijas prigąsdinus žmones, todėl jie nesitiki didelio rinkėjų aktyvumo sekmadienį vykstančiame referendume."Menko (rinkėjų aktyvumo tikiuosi. - ELTA), nes valdžia ypač prigąsdino žmones, ypatingai primelavo, ypatingai sabotuoja šitą reikalą. Prieš tokią jėgą, kuri mesta prieš mus, kovoti vien idėja yra vistik be galo sunku", - sakė referendumo iniciatorius Pranciškus Šliužas.Savo tėviškėje, Kaišiadorių rajono Dainių kaime, gyvenantis referendumo iniciatorius teigė pats savo valios dar neišreiškęs."Važiuosiu truputį vėliau, apie pietus,nes įdomu bus pažiūrėti, ar mano kaimynai jau buvo. Aš eisiu balsuoti čia pat, vietinėje rinkimų apylinkėje, čia - apie 600 rinkėjų, kuriuos aš bene visus pažįstu", - sakė P. Šliužas.Referendumą palaikančios Tautininkų sąjungos vadovas Julius Panka nespekuliavo galimo rinkėjų aktyvumo referendume prognozėmis, tačiau iš jo argumentų buvo galima suprasti, kad irgi didelių skaičių nesitikima"Labai sunku pasakyti, kadangi buvo labai daug kaltinimų, kai kurios partijos gądino savo narius, kad neitų balsuoti. Kaip žinome, ir policija pradėjo kai kuriuos tyrimus tiems, kurie pasirašė už referendumą. Žiūrėsime, ar tauta išsigando, ar ne", - sakė J. Panka.Partijos vadovas sekmadienį dirba Vilniaus licėjuje įsikūrusioje rinkimų komisijoje. Apie 9 val., jis naujienų agentūrai ELTA sakė, kad referendume jo komisijoje jau buvo balsavę apie 20 žmonių. "Dar sunku daryti išvadas (dėl rinkėjų aktyvumo. - ELTA), per dvi valandas atėjo apie 20 žmonių. Kadangi rinkimų komisijoje dirbu pirmą kartą, tai tikrai nežinau, ar tai normalus rinkėjų aktyvumas, ar ne, dar pamatysime", - sakė J. Panka. Pirmuosius išankstinius rinkėjų aktyvumo duomenis visoje Lietuvoje Vyriausioji rinkimų komisija skelbs 11 val.