Šis veiksnys yra svarbesnis nei pati studijų programa ar ją siūlanti aukštoji mokykla, rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta Lietuvos studijų būklės apžvalga.
Galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą kaip svarbiausią veiksnį renkantis studijas nurodė daugiau kaip 40 proc. ketinančių studijuoti, pasirenkamą studijų programą - apie 35 proc. atliktos apklausos respondentų. Mažiau kaip 10 proc. apklaustųjų svarbiausia yra būsima aukštoji mokykla bei miestas, kuriame ji yra įsikūrusi.
Aukštosiose mokyklose studijuoti ketina 79 proc. moksleivių, profesinio išsilavinimo ketina siekti 11 proc. respondentų. Daugiausia apklaustųjų, maždaug trečdalis, sieks socialinių mokslų diplomo, po penktadalį studijuos technologijų ir biomedicinos mokslus.
Iš ketinančiųjų studijuoti aukštojoje mokyklose, 88 proc. planuoja stoti iš karto baigę mokyklą. 9 iš 10 moksleivių planuoja studijuoti Lietuvoje, likusieji mėgins laimę užsienyje.
Analizė atskleidė gana sudėtingas statistinio Lietuvos studento gyvenimo sąlygas. Didžiosios dalies (51 proc.) bakalauro pakopos studentų pagrindinis pajamų šaltinis yra šeimos parama, o daugumos - 60 proc. pirmos pakopos studentų pajamos įskaičiavus stipendijas per mėnesį nesiekia 800 litų. Studentų analizė pagal tėvų išsilavinimą parodė, jog neturinčių aukštojo mokslo tėvų vaikai dažniau išsilaiko patys, tuo tarpu aukštąjį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai dažniausiai yra išlaikomi jų.
Daugiausiai studentai išleidžia maistui ir būstui. Su studijomis susijusios išlaidos - knygos, mokymosi priemonės ir kt. sudaro apie dešimtadalį studentų pajamų.
Statistika rodo, jog paskolos studentų tarpe taip pat nėra populiarios, jas yra pasiėmę apie 7 proc. visų studentų.
2012 m. tiek universitetuose, tiek kolegijose sumažėjo išlaidos studentų stipendijoms ir kitai paramai, pernai sumažėjo ir iki tol augęs socialinių stipendijų gavėjų skaičius.
Nuo 2008-ųjų metų studentų Lietuvoje kasmet mažėja. Pernai Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo daugiau kaip 150 tūkst. studentų.
