aA
Birželio 14 d. minėsime 73-ąsias sovietinių trėmimų iš Lietuvos metines. Mūsų tautos kankinimui pagrindą suteikė 1939 m. sovietų ir nacių susitarimai.
A. Dumčius. Kaip jie norėjo sunaikinti mūsų tautą
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvos vyriausybei padarius nelemtą politinį sprendimą – nesipriešinti Raudonajai armijai – šalis buvo aneksuota ir įvestas sovietinis režimas. Po to prasidėjo pagal žiaurumą ir mastą protu nesuvokiamas tautos naikinimas. Sovietų okupacijos ir karo bei pokario partizaninio karo 1941–1958 metais buvo vykdomi nuolatiniai gyventojų trėmimai ir suėmimai. Teroras buvo atviras ir suplanuotas tautos naikinimas arba genocidas. Jis tęsėsi pokario metais ir išprovokavo dešimtmetį trukusį partizaninį karą. Išlikę gyvieji esame to liudytojai.

Remiantis patikslinta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro bei mokslo literatūroje skelbta informacija, vyko 35 trėmimai, išlikę archyviniai duomenys apie 22 trėmimus.

Masiškiausi (didieji) trėmimai buvo keturi: 1941 m. birželio 14 d. „Juodasis birželis“ (ištremta 14595, įkalinta 7349), 1948 m. gegužės 22–24 d. trėmimas „Vesna“ (42808), 1949 m. kovo 25–28 d. trėmimas „Priboj“ (29180) ir 1951 m. spalio 2–3 d. trėmimas „Osenj“ (21177). Iš viso 1941–1958 m. ištremta į Rusijos Federaciją, Kazachstaną, Tadžikiją ir kt. buvusios Sovietų Sąjungos vietas 44228 šeimos, 132 tūkst. asmenų, iš jų – 39 tūkst. vaikų. Tremtyje mirė apie 28 tūkst. žmonių. 

Didžiausias mirštamumas buvo po 1941 m. trėmimo – mirė apie trečdalis tremtinių ir politinių kalinių. Tremtyje gimė, negalutiniais duomenimis, 11994 asmenų. Iki 1970 m. grįžo į Lietuvą 60 tūkstančių. Po Nepriklausomybės atkūrimo į Lietuvą grįžo 1930 šeimų (3000 asmenų). Tremtiniai į Tėvynę grįžta iki šiandien.

Nemažus nuostolius Lietuva patyrė karo ir pokario metais. 1944–1958 m. birželio sukilime žuvo daugiau nei 700 asmenų. 1944–1945 m. fronte žuvo 25 tūkst. tarybinės armijos karių. Kovoje su sovietais žuvo beveik 22 tūkst. partizanų ir rėmėjų.

Išvežta į koncentracijos stovyklas apie 29500 tūkst. ir nužudyta (kartu su holokausto aukomis) 240 tūkst. žmonių. Pasitraukė, pabėgo, repatrijavo apie 496 tūkst. žmonių.

Taip Lietuva 1940–1958 m. neteko apie 1,223 mln. gyventojų. Kas trečias suaugęs arba kas antras vyras, kas aštunta moteris, kas penkioliktas vaikas tapo teroro aukomis.

Šiuo metu nukentėjusių valstybines pensijas gauna 37017 politinių kalinių, tremtinių ir beglobių vaikų, 175 laisvės kovų dalyviai.

Artėjančios sovietinių trėmimų pradžios 73 metinės verčia dar kartą susimąstyti apie Lietuvos tautai tekusį kruvinos kovos kelią į išsivadavimą, nekaltą Lietuvos žmonių auką ir tautos išlikimo grėsmes. Budėdami Ukrainos tragedijos akivaizdoje, susitelkime, stiprinkime tautos pasitikėjimą, neleiskime, kad būtų užmiršta, kokia skaudi Lietuvos valstybės laisvės kaina.