aA
Pagrindinę valstybinių brandos egzaminų sesiją pratęsė informacinių technologijų egzaminas, kuris vyko birželio ketvirtadienį.
Sunkus informacinių technologijų egzaminas – blogai, per lengvas – irgi
© DELFI / Tomas Vinickas

Egzaminą laikyti rinkosi 2992 kandidatai. Jis vyko 126-uose Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose.

Informacinių technologijų valstybinis brandos egzaminas jau antrus metus vykdomas elektroninėje egzamino užduoties atlikimo sistemoje. Elektroninę egzamino sistemą mokyklos galėjo išbandyti birželio 5–9 dienomis.

Egzaminui 3 valandų neprireikė

Po itin sunkių anglų kalbos ir matematikos egzaminų, sukėlusių didžiulį ažiotažą, abiturientų nuomone, kiti egzaminai pasirodė gerokai lengvesni. Po chemijos ir istorijos egzaminų abiturientai buvo „atsipūtę“, nes anot jų, užduotys nebuvo sunkios.

Panašūs atsiliepimai ir po šiandien vykstančio informacinių technologijų egzamino. Pirmiesiems jį baigusiems laikyti neprireikė nė valandos, kai tuo tarpu egzaminui numatyta skirti 3 valandas. Mažiau nei po valandos internete pasipylė pirmieji komentarai apie IT egzaminą.

Gytis iš Utenos rašė, kad egzaminas labai lengvas, jį įveikti prireikė vos 40 min.

„Dar lengvesnio informatikos egzamino negalėjo padaryti? Jei bus labai daug šimtukų, tai stojant į informatiką geriausiųjų eilę sudarinės pagal lietuvių kalbos egzamino rezultatus? Nėra logikos“, – buvo ir tokių, kurie reiškė nepasitenkinimą lengvu IT egzaminu.

Kiti mokiniai džiaugęsi lengvu IT egzaminu, sakė, jog programuoti net nebandė, mat gerai atlikus kitas užduotis, ir be programavimo galima išlaikyti egzaminą.

Nesudėtingos buvo ir programavimo užduotys

Dauguma laikančiųjų informacinių technologijų egzaminą prisibijo programavimo dalies. Tačiau šį kartą abiturientai patikino, kad net programavimo užduotys nebuvo sunkios.

Martynas iš Kauno Juozo Urbšio katalikiškos mokyklos po egzamino dalinosi savo mintimis:
„Programavimo užduotys tai tikrai nesunkios palyginus su tuo, kas anksčiau yra buvę“.

„Užduotys kelis kartus lengvesnės, nei reikalauja kurso programa. Tikrai bus daug šimtukų“, – įsitikinęs Laurynas.

„Egzamino tikrai tikėjausi sunkesnio, todėl pamatęs užduotis apsidžiaugiau. Testo daliai vakar buvau gerai pasikartojęs, iš programavimo taip pat viską padariau gerai, manau, neturėtų būti klaidų. Šiek tiek suklydau ties „Excel‘iu“, bet vis tiek tikiuosi gauti virš 95 balų. Šį kartą sistema veikė tikrai sklandžiai (po bandomojo egzamino pasitaisė, nes per bandomąjį net 30 min. negalima buvo prieiti prie užduočių). Šiandien tik iš pat pradžių maždaug 5 min. lėtai atidarinėjo, bet turėjome visus klausimus ant popieriaus, tai laiko nepraradome.

Turbūt tai pirmas egzaminas šiais metais, po kurio išėjau tikrai su gera nuotaika. Tiesa, buvau padaręs programavime vieną klaidą, kurios 40 min. ieškojau, bet galiausiai radau“, – po egzamino pakilios nuotaikos pasakojo J.Jablonskio gimnazijos abiturientas Aidas, kuris džiaugėsi savo informatikos mokytoja, kad gerai mokinius paruošė egzaminui.

Po jo visi mokiniai iš karto nuėjo pas mokytoją apsitarti ir susitikrinti atsakymus. Nuotaikos nesugedo.
Programavimo užduotys nesudėtingos, bet visiškai dirbtinės

Paprašėme pakomentuoti VDU Informatikos fakulteto profesoriaus ir Baltijos pažangių technologijų instituto IT skyriaus vadovo dr. Tomo Krilavičiaus, ar išties toks nesudėtingas buvo šiemetinis informacinių technologijų egzaminas.

Profesoriaus teigimu, tekstinių dokumentų maketavimo ir informacijos apdorojimo skaičiuokle užduotys nesudėtingos, ir tikrai neturėtų kilti problemų jas atliekant. Programavimo užduotys taip pat nesudėtingos, tik visiškai dirbtinės, nes kuriant šiuolaikinę programinę įrangą dažniausiai tenka daugiau dirbti su bibliotekomis, tekstinių failų operacijų prireikia tik išskirtiniais atvejais.

„Labai keista (ne tik egzaminų atveju), kad iki šiol mokyklose naudojama vos gyva programavimo kalba – Pascal, arba gana sudėtinga C++ programavimo kalba (pagal užduočių aprašymus labai panašu, kad C ir C++ suplaktos į krūvą, ir tikimasi programos C, o ne C++), kuri gana sudėtinga, ir kurios didelis funkcionalumas netgi ir trukdo suvokti algoritmavimo pagrindus“, – stebėjosi T.Krilavičius.

„Šiek tiek sudėtingesnės saugaus ir teisėto informacijos ir interneto naudojimo užduotys, pvz. nėra aišku, kas turima omenyje klausiant apie tinklaraščių ir vikių struktūrą (klausimas 2.1). Taip pat, OS šiukšlinė (4) vis tik nesaugo duomenų, ne ta jos paskirtis, todėl turbūt nereiktų tikėtis, kažką ištrynus, tai rasti po kiek laiko šiukšlinėje. Paprastas atsakymas į 3.2 klausimą tiesiog būtų pirkti legalią kopiją, bet turbūt gana sunku patikrinti, ar pvz., internetinėje parduotuvėje parduodamo žaidimo licencija tikrai legali“, – egzaminą pakomentavo IT specialistas.

„Mokiniai sako tiesą: egzaminas atrodo palengvintas“

„Mokiniai sako tiesą, egzaminas atrodo palengvintas: visi testo klausimai įeina į programą ir lengvai atsakomi. Netgi iš bendro išprusimo (neskaičius teorijos) galima atsakyti į 6 iš 7. Be to, dalis klausimų buvo naudojami ir anksčiau“, – egzaminą įvertino informacinių technologijų mokytojas Ramūnas Liuokaitis.

Mokytojas pastebėjo, kad tekstinių dokumentų maketavimo užduotyje buvo vien standartiniai veiksmai. Tiesa, reikėjo mokėti dalykinę rodyklę ir rikiavimą, bet tai tikrai nebuvo sudėtinga, nes mokiniai yra atlikę šio tipo užduotis keletą kartų.

„Skaitinės informacijos apdorojimo užduotyje naudojamos kiekio, sąlygos ir sumos formulės (vienos dažniausiai pasikartojančių). Reikia tik suformatuoti langelius, surikiuoti duomenis ir padaryti diagramą. Sakyčiau, tai viena iš lengvesnių užduočių“, – komentavo mokytojas..

Pasiteiravus, ar tikrai lengvos buvo ir programavimo užduotys, mokytojas patikino, kad pirmoji programavimo užduotis lengvesnė nei įprastai.

„Antroji programavimo užduotis vėlgi lengvesnė nei tikėjausi. Nenaudojami nei simboliai, nei duomenų rikiavimas. Nebent kai kuriems sudarė sunkumų įrašo duomenų tipo panaudojimas, bet antroje užduotyje visada reikalaujama naudoti įrašą“, – sakė R.Liuokaitis.

Incidentų nebuvo

Kaip pranešė Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė, laikant egzaminą incidentų nebuvo – šį kartą iš egzamino niekas neišvarytas.

Vyraujant abiturientų nuomonei, kad šiemetinis egzaminas buvo pernelyg lengvas, pasiteiravom NEC vadovės, ar šiais metais tikslingai jis buvo padarytas lengvesnis, kai pernai jo neišlaikė daugiau nei 17 proc. mokinių.

„Egzaminas, kaip ir pernai, parengtas pagal tą pačią egzamino programą ir kriterinio vertinimo nuostatus“, – teigė S.Vingelienė.

Preliminari egzamino rezultatų skelbimo data – liepos 4 d.

Norint išlaikyti egzaminą, reikia surinkti 20 taškų

Egzamino užduotis susideda iš keturių dalių:
Saugus ir teisėtas informacijos ir interneto naudojimas (10 proc.);
Tekstinių dokumentų maketavimas (20 proc.);
Skaitinės informacijos apdorojimas skaičiuokle (20 proc.);
Programavimo praktinės užduotys (50 proc.).

Teisingai atsakius į užduoties klausimus ir atlikus praktines užduotis, maksimaliai galima surinkti 100 taškų.

Egzamino vertinimas yra kriterinis. Preliminari egzamino išlaikymo taškų riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų ir užduočių taškų sumos. Kad egzaminas būtų išlaikytas, reikia surinkti 20 taškų.

Pernai informacinių technologijų valstybinis brandos egzaminas pirmą kartą vyko elektroninėje aplinkoje. Beje, pernai šis egzaminas buvo vienas nesėkmingiausių mokiniams. Iš viso užsiregistravę laikyti buvo 2634 mokinių, tačiau 306 į egzaminą neatvyko. Iš 2328 laikiusiųjų – net 17,5 proc. neišlaikė šio egzamino – pasiektas savotiškas antirekordas.

Šimto balų įvertinimus gavo 56 abiturientai, tai sudaro 2,41 proc. Palyginimui metais anksčiau 2012 m. šio egzamino neišlaikė 7,27 proc., 2011 m. – 2,31 proc., o 2010 m. – 10 proc. mokinių.

Beje, kasmet informacinių technologijų egzaminas populiarėja. 2013 m. jį laikyti registravosi 2634, 2012 m. – 2080, 2011 m. – 2125, 2010 m. – 1998 mokiniai.

Daugiau informacijos apie egzaminus ir priėmimą į universitetus ir kolegijas rasite čia: www.kurstoti.lt