Šalies vadovę visuomenės nuomonės apklausose, nors ir nežymiai, išstūmė jos pirmtakas Prezidentas Valdas Adamkus. Politologai šio atotrūkio nesureikšmina ir sieja su Prezidento rinkimų kampanija. Nors antrajai kadencijai perrinkta prezidentė D. Grybauskaitė nėra populiariausių visuomenės veikėjų sąrašo viršuje, tačiau gyventojai ja pasitiki labiausiai.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 14-23 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" atliktos apklausos duomenimis, gegužės mėnesį šalies gyventojai palankiausiai vertino V. Adamkų - palankiai jį įvertino 67 proc. respondentų. D. Grybauskaitę palankiai vertino 65 proc. apklaustųjų.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojos, politologės Jūratės Novagrockienės, tame nereiktų įžvelgti kažko ypatingo.
„Valdas Adamkus kaip tik prieš rinkimus buvo aktyvesnis, anksčiau jo reitingas buvo žemesnis, jis neaplenkdavo D. Grybauskaitės. Dabar jis pasirodė, tapo aktyvesnis. Apskritai kalbant apie priešrinkiminį laikotarpį, kai ne visai buvo aišku, kokios bus kandidatūros, rinkimų kampanijos laikotarpį, akivaizdžiai matyti, kad D. Grybauskaitė neturi tiek rėmėjų, tiesiog žmonės ieško alternatyvos - tiems, kuriems nepatinka nei Zigmantas Balčytis arba Algirdas Butkevičius, nei Dalia Grybauskaitė, jie kaip alternatyvą suranda Valdą Adamkų. Tai, ko gero, didžiausia tikimybė, kad būtent dėl to Adamkus lyg ir pralenkė Grybauskaitę - ir jo aktyvumas padidėjęs, ir sutapęs viešas ligos paskelbimas. Natūralu, kad yra kažkokių sentimentų ir kartu alternatyva abiem kitiems konkurentams. Aukščiausias reitingas yra veikiančio Prezidento, o ne tokio politiko, kuris visada turėjo tam tikrą autoritetą ir pakankamai aukštą reitingą tarp gyventojų“, - Eltai sakė politikos ekspertė. Jos teigimu, tai neturėtų D. Grybauskaitei kelti problemų ar versti ją sunerimti.
J. Novagrockienei pritaria ir VU TSMPI profesorė Ainė Ramonaitė.
„Visų pirma nereikėtų daryti dramatiškų išvadų iš tokių mažų procentinių pasikeitimų, nes tai yra paklaidos ribose, 2 proc. skirtumas tiesiog įeina į paklaidos ribas. Kita vertus, aišku, kadangi Prezidento rinkimų kampanijos metu daug kandidatų būtent kritikavo, pagrindinė rinkimų kampanija buvo sutelkta į D. Grybauskaitės kritiką, aišku, truputėlį tai galėjo atsiliepti. Dar reikia stebėtis, kad atsiliepė tiek mažai“, - kalbėjo pašnekovė.
Toliau pagal populiarumą palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąraše rikiuojasi socdemų flangas. Premjerui, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkui A. Butkevičiui savo simpatijas atidavė 61 proc., antrajai kadencijai išrinktiems europarlamentarams socialdemokratams Z. Balčyčiui ir Vilijai Blinkevičiūtei atitinkamai po 52 ir 51 proc. rinkėjų. LSDP išlieka ir populiariausia tarp partijų - už ją rinkimuose į Seimą ketino balsuoti 28 proc. suaugusių šalies gyventojų.
A.Ramonaitė, vertindama socialdemokratų reitingus, atkreipė dėmesį į tai, kad apklausa atlikta dar prieš rinkimus. Daugelio politikos ekspertų vertinimu, LSDP šiuose Prezidento ir EP rinkimuose patyrė fiasko - LSDP kandidatas į prezidentus Z. Balčytis antrajame rinkimų ture gavo 40,10 proc. rinkėjų balsų, o socdemai vos 2 EP mandatus, nors tikėjosi 3-4.
„Šitas fenomenas mūsų jau pastebėtas anksčiau. Žmonių, pasakiusių, kad jie balsuos už Socialdemokratų partiją, buvo gerokai daugiau, viršijo paklaidą, negu iš tikrųjų jų buvo. Tai aiškinčiau tuo, kad apklausose žmonių dalis atsakinėja nebūtinai taip, kaip iš tikrųjų yra, bet tiesiog taip, kaip mano, jog yra tinkamiausias atsakymas. Socialdemokratai yra tarsi tokia partija, kuri nekelia per daug aistrų nei iš vienos, nei kitos pusės, nesuklysi, nepasijusi kaip nors nepatogiai, jei paminėsi juos, todėl jų reitingas taip dirbtinai išauga“, - svarstė politologė.
„Didžiausią įtaką turi matomumas, girdimumas ir, manau, po poros mėnesių visi pamirš Balčytį, mažiau populiarumo turės Blinkevičiūtė. Butkevičius išliks kaip Ministras Pirmininkas, aišku, Prezidentė savo poste, tie, kurie matomi, girdimi, galbūt atsiras naujų skandalų, keisis reitingų eilė. Tai natūralu ir lyderių reitingų buvimas aktyviu politiniu laikotarpiu, kurį paprastai suformuoja priešrinkiminė, rinkimų kampanija, ir nulemia, kad neturintys aukštų reitingų staiga iškyla. Bet paskui žmonės pamiršta ir kažkas kitas užims Balčyčio ar Blinkevičiūtės vietą. Tai gana laikinas reiškinys, bet susijęs su mūsų šviežia politine aktualija“, - sakė politologė J. Novagrockienė.
Dar 6 visuomenės veikėjus šalies gyventojai įvertino daugiau palankiai nei nepalankiai - tai sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, buvęs nepriklausomas kandidatas į Prezidentus, Seimo narys Naglis Puteikis, aplinkos ministro postą į europarlamentaro mandatą iškeičiantis Valentinas Mazuronis, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, parlamentaras, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.
Neigiamai vertinamų politikų rokiruotė nekinta kelintą mėnesį iš eilės. Nepalankiausiai Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 7 politikus - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininką, Europos Parlamento narį Valdemarą Tomaševskį (72 proc. įvertino nepalankiai), Seimo opozicijos lyderį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką A. Kubilių (69 proc.), Vilniaus merą A. Zuoką (64 proc.), Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką, TS-LKD garbės pirmininką Vytautą Landsbergį (62 proc.), Seimo Pirmininkę "darbietę" Loretą Graužinienę (61 proc.), parlamentarą Petrą Gražulį (59 proc.) ir Darbo partijos idėjinį lyderį Viktorą Uspaskichą (58 proc.).
„Politikų vertinimas iš esmės priklauso nuo dviejų dalykų. Vienas dalykas - nuo partijos, kuriai jie priklauso, kitas dalykas - nuo asmeninių savybių arba veiklos. Kubiliaus atveju, tas partiškumo elementas dominuoja, nes Kubiliaus mėgimas ar nemėgimas absoliučiai koreliuoja su partijos mėgimu ir nemėgimu. Tie, kuriems patinka partija, tiems patinka ir Kubilius, tiems, kam nepatinka Kubilius, nepatinka ir partija. Dėl Tomaševskio pakankamai akivaizdu, nes, viena vertus, būtų labai keista, jeigu jis patiktų didžiajai daliai žmonių, kadangi jis vis dėlto yra aiškios etninės mažumos atstovas ir gana aršiai pasisako prieš Lietuvą net europinėje erdvėje. Tai, aišku, nuteikia neigiamai. Savotiškas Rusijos palaikymas dar labiau sustiprina tą nusiteikimą prieš jį. Artūras Zuokas yra truputėlį kitas atvejis. Čia yra daugiau asmenybė negu partija. Zuoko fenomenas gana keistas, nes, viena vertus, jis žmonėms kaip ir patinka - daug savybių, daug kas jį vertina už iniciatyvumą, idėjų turėjimą. Bet, kita vertus, tam tikros galbūt ir taktinės klaidos atsisuka prieš jį. Kai kurie ėjimai tiems žmonėms, kurie galėtų būti jo rėmėjai, kaip tik yra nesuprantami“, - sakė A. Ramonaitė.
Lyginant su balandžio mėnesio apklausa, pagerėjo dviejų kandidatų į Prezidentus vertinimai - net 16 procentinių punktų palankiau įvertintas N. Puteikis ir 9 procentiniais punktais pagerėjo Ignalinos mero, būsimo europarlamentaro Bronio Ropės vertinimas. Tiek J. Novagrockienė, tiek A. Ramonaitė tai sieja su per rinkimų kampaniją išaugusiu šių politikų matomumu, nes prieš rinkimus jie viešojoje erdvėje nebuvo taip ryškiai matomi. Ši inercija po kiek laiko, anot politologių, turėtų sumažėti.
Dar per pastarąjį mėnesį 7 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių V. Uspaskichą, 5 procentiniais punktais - V. Tomaševskį, o 3 procentiniais punktais palankiau įvertinti Z. Balčytis ir Žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys. Beje, per mėnesį pakilo ne tik V. Tomaševskio, bet ir jo vadovaujamos LLRA reitingas. Balandį už LLRA būtų balsavę 1,9 proc. rinkėjų, o gegužę šis rodiklis jau siekė 3,9 proc.
Per pastarąjį mėnesį 5 procentiniais punktais pablogėjo ministrų V. Mazuronio ir Lino Antano Linkevičiaus vertinimas. Politikos ekspertės A. Ramonaitė ir J. Novagrockienė konkrečių priežasčių, dėl ko tai nutiko, nenurodė.
„Tai sunku paaiškinti, jie galbūt nebuvo labai aktyvūs. V. Mazuronis kaip ir buvo aktyvesnis, bet jį galėjo užtemdyti R. Paksas, esantis aukščiau, ir vėl iškėlęs savo kandidatavimo problemą, kuri pakankamai ilgai laikėsi tiek žiniasklaidos, tiek politinėje darbotvarkėje. (...) Tai, manau, galėjo padaryti poveikį tam, kad V. Mazuronis liko antrame plane. L. Linkevičiaus matomumas padidėjo dėl Ukrainos-Rusijos problemų, ir jis turėjo daugiau rodytis viešai žiniasklaidos priemonėse komentuodamas situaciją, Lietuvos poziciją ir pan., bet, aišku, jis ne tiek aktyviai, kiek tie, kurie buvo įvelti į rinkimų procesą“, - svarstė politikos apžvalgininkė.
Dar 4 procentiniais punktais sumažėjo parlamentaro Artūro Paulausko bei G. Nausėdos vertinimas, o 3 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie palankiai įvertino konservatorę Ireną Degutienę ir krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką.
Kitų politikų vertinimai pakito nežymiai.
Gyventojų pasitikėjimo kreditai - D. Grybauskaitei
Nors antrajai kadencijai perrinkta prezidentė D. Grybauskaitė nėra populiariausių visuomenės veikėjų sąrašo viršuje, tačiau gyventojai ja pasitiki labiausiai.
Per naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 14-23 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" atliktą apklausą respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki; pavardes respondentai minėjo patys. Iš viso gegužės mėnesį respondentai paminėjo 70 visuomenės veikėjų (prieš mėnesį buvo 81), kuriais jie labiausiai pasitiki. 26 proc. apklaustų gyventojų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, ar neatsakė į šį klausimą.
Apklausos duomenimis, trys iš dešimties suaugusių šalies gyventojų paminėjo Prezidentę D. Grybauskaitę (31 proc.). Dar tarp labiausiai patikimų visuomenės veikėjų (nurodė ne mažiau kaip 2 proc. respondentų) pateko Premjeras Algirdas Butkevičius (13 proc.), europarlamentaras Zigmantas Balčytis (7 proc.), partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas Rolandas Paksas (6 proc.).
4 proc. respondentų nurodė pasitikį Seimo nariu Artūru Paulausku, 3 proc. jo kolega Nagliu Puteikiu.
Darbo partijos idėjiniam lyderiui Viktorui Uspaskichui pasitikėjimą išreiškė 3 proc. respondentų. Pagal kitą - populiariausių visuomenės veikėjų - apklausą pirmoje vietoje esantis Prezidentas Valdas Adamkus šioje apklausoje atsidūrė gale - kad juo pasitiki nurodė 3 proc. apklaustųjų.
Dar mažesnio pasitikėjimo sulaukė ekspremjeras, Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius (2 proc.). Toks pats procentas gyventojų pasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininku Valdemaru Tomaševskiu ir sostinės meru Artūru Zuoku.
Už visuomenės veikėjų, kuriais labiausiai pasitikima, dešimtuko ribų liko tokie politikai kaip Vilija Blinkevičiūtė, Petras Gražulis, Valentinas Mazuronis, Eligijus Masiulis, Ramūnas Karbauskis, Irena Degutienė, ekonomistas Gitanas Nausėda, Linas Balsys, Loreta Graužinienė, Vytautas Landsbergis, Vygaudas Ušackas, Bronis Ropė, Antanas Guoga, Juozas Olekas, Vytenis Povilas Andriukaitis.
Sociologai pažymi, kad šiame tyrime didžiausi pokyčiai nuo metų pradžios yra tai, kad tame sąraše atsirado ar savo vertinimus pasigerino tie, kurie dalyvavo Prezidento rinkimuose.
