Tai pakankamai įdomus analitinis tarptautinių finansų, ekonomikos ir socialinės politikos ekspertų darbas. Šia studija remiasi užsienio investuotojai, ieškodami patikimos ir patrauklios aplinkos savo kapitalui.
Reitingai dažnai būna reikšmingas argumentas svarstant kur atidaryti naują įmonę, steigti technologinį centrą ar statyti gamyklą. Todėl progresyvioms valstybėms, konkuruojant dėl naujų, gerai apmokamų darbo vietų, šis dokumentas tampa svarbus šalitinis formuojant valstybės ekonominę ir socialinę politiką.
WEF - šios studijos autorė - nepriklausoma, tarptautinė organizacija, kiekvienais metais Davose, Šveicarijoje, rengianti pasaulio lyderių susitikimus. Mums šis prestižinis klubas dar gerai žinomas ir tuom, jog paprastai Lietuvos atstovų ten nekviečia. Situaciją atidžiai stebime iš toli ir jau seniai. Per visą Davoso viršūnių susitikimų istoriją, turbūt, užtektų vienos rankos pirštų suskaičiuoti lietuvius dalyvavusius metiniame viršūnių susitikime. Nepaisant jog, jau kurį laiką šios bendruomenės buvome užmiršti, šiandien pagaliau turime kuo pasidžiaugti. Remiantis WEF atliktu tyrimu, ES šalių konkurencingumo reitinge Lietuva pakilo net per tris reikšmingas pozicijas, aplenkė Latviją ir užėmė garbingą 17 vietą. Taigi, visiems, kuriems šis mūsų puikus pasirodymas suteikia vilties ir paglosto valstybines ambicijas, siūlau šia pastraipa apsiriboti ir toliau komentaro nebeskaityti.
Na, o tiems, kas nori matyti Lietuvą kaip stiprią, pažangią ir konkurencingą visuomenę, tiems, kam Lietuva vis dar atrodo skausmingai besivaduojanti iš post-sovietinių gniaužtų ir Latvija jiems ne rodiklis, realybė, deja, nėra tokia šviesi. WEF atskleidė, jog išliekame nepatraukli šalis užsienio investicijoms, turime fundamentalių iššūkių švietimo ir sveikatos apsaugos sitemoje, kuriame per mažai inovacijų, menkai naudojamės plačiajuosčiu internetu ir vis dar turime reikšmingą socialinę atskirtį. Estijos toli gražu nepasivijome ir ženkliai atsiliekame.
Visgi gera žinia, kažkada planuojantiems gyventi lyderiaujančioje, modernioje, europietiškoje Lietuvoje – Davosas mums pateikė receptą. Atkreipė dėmesį į tai, ką reikėtų nuveikti, siekiant ne tik aplenkti Estiją ir gauti nuolatinį kvietimą atstovauti visuomenę prestižiniame susitikime, bet ir sukurti stiprią, vieningą ir konkurencingą Lietuvą. WEF išskiria mažiausiai penkiolika sričių, stabdančių Lietuvos ekonominę plėtrą ir socialinį konkurencingumą. Pateikia esamos situacijos vertinimą ir pagrindines veiklos kryptis kur, tarptautinės bendruomenės požiūriu, turėtų būti nukreiptos pagrindinės valstybės pastangos. (Skliausteliuose pateikiamas Lietuvos ir Estijos reitingas iš 28 vertintų ES valstybių):
1. Valstybės politika nepakankamai saugo konkurencinę aplinką (LT 25, EE 18);
2. Valstybės subsidijos ir mokesčių politika iškraipo konkurenciją (LT 18, EE 7);
3. Daugelyje ekonominių sričių dominuoja vos kelios stambios įmonių grupės (LT 24, EE 14);
4. Politika ir ekonomikos reguliavimas atbaido tiesiogines užsienio investicjas (LT 22, EE 6);
5. Silpna industrinių parkų veikla menkai skatina verslo plėtrą ir investicijas (LT 25, EE 19);
6. Prastos galimybės gauti banko paskolą investicijoms ir verslo plėtrai (LT 21, EE 10);
7. Plačiajuosčio fiksuoto ir mobilaus interneto ryšio menkas panaudojimas (LT 21, EE 11);
8. Mažos privataus ir viešo sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai (LT 19, EE 7);
9. Menkos viešo sektoriaus išlaidos siekiant skatinti inovacijų vystymąsi (LT 21, EE 6);
10. Žemas vidurinio išsilavinimo paruošimo lygis pagal PISA reitingus (LT 20, EE 2);
11. Prastos profesinių mokyklų studentų paruošimo galimybės (LT 20, EE18);
12. Neefektyvus darbo kodeksas ir nelankstūs darbo santykiai (LT 23, EE 2);
13. Aukštas skurdo lygis ir ženkli visuomenės socialinė atskirtis (LT 20, EE 21);
14. Nepakankamos Vyriausybės pastangos mažinti socialinę atskirtį (LT 21, EE 14);
15. Neefektyvi valstybės socialinė apsauga ir paramos sistema (LT 24, EE 18).
Taigi tenka pripažinti, jog mūsų ekonominis ir socialinis išsivystymas vis dar išlieka žemas.
Lygiai kaip ir negalime pasislėpti nuo to, jog visuomenės atsilikimas sąlygotas ne pastarųjų metų Vyriausybės veiklos ar neveiklos. Esame ten kur esame dėl bent mažiausiai dešimtmetį trukusios visuomenės elito ir politinės valios stokos matyti Lietuvą ekonomiškai stiprią, socialiai atsakingą ir pažangią valstybę.
Tikiuosi, jog WEF atlikta konkurencingumo studija paskatins bent šiek tiek susimąstyti, jog nors ir nuėjome ilgą kelią, vis dar esame toli nuo to, kur galėjome būti.
