Opozicijai beliko palikti posėdžių salę, o valdančiajai daugumai dar keliolika minučių imituoti „demokratišką“ Seimo plenarinį posėdį...
Kokių klausimų pristatymo bijojo valdantieji? Politinių, galinčių diskredituoti vieną ar kitą valdančiąją partiją, klausimų tarp jų nebuvo. Gal tiesiog Seimo dauguma pasijuto tokia visa galinti, kuriai ir jūra iki kelių, kaip sakoma... O gal valdantieji socialdemokratai su koalicijos partneriais, populistiškai reklamuodami tiesioginių merų rinkimų idėją, skuba ją įteisinti ir nenori, bijo praleisti kitas iniciatyvas, realiai klojančias pamatus tikrai piliečių savivaldai?
Tiesioginių mero rinkimų idėja, kuri atrodo patraukliai, kol nepradedi gilintis į tai, kokius įgaliojimus turėtų (tiksliau – jų neturėtų) toks tiesiogiai išrinktas meras ir kuo tai atsilieps visuomenės nuotaikoms per pirmus keletą metų, šiandien turi didelės visuomenės dalies palaikymą.
Gal todėl nuspręsta net neleisti kalbėti apie seniūnijų ekonominį savarankiškumą, bendruomenes, tiesioginius seniūnaičių, seniūnų rinkimus, pradžiai bent jau kaimiškose seniūnijose? Kol kas taip ir liko nepasakyta kalba, pasiruošta pristatyti „Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo“ projektą:
„Jau du dešimtmečius daug ir, rodos, įtikinamai kalbame apie būtinybę stiprinti Lietuvos gyventojų savivaldą, apie bendruomenės ir pilietinės visuomenės svarbą, kaip ekonominės socialinės gerovės pagrindą. Deja, mūsų, politikų, kalbos, kad ir gražios bei dažnos, ne visada tampa darbais, duodančiais Lietuvos žmonėms laukiamą rezultatą. Visuomenė laukia iš politikų realių ir veiksmingų sprendimų, vakarietiškos demokratijos tradicijų įtvirtinimo viešojo administravimo srityje. Laukia, nes be ekonominių priežasčių, dvasinės kultūros, valdininkų sąžiningumo ar tiesiog pagarbos eilinio žmogaus, piliečio orumui „deficitas“ verčia aktyvesnius visuomenės narius emigruoti į Vakarų erdvę, o teigiami pokyčiai šioje srityje neabejotinai motyvuoja grįžti, kurti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, būnant visaverčiais ir visateisiais savo krašto piliečiais.
Dabar galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme aiškiai parašyta, kad, cituoju: „...12. Gyvenamosios vietovės bendruomenė – savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.).
13. Bendruomeninė organizacija – asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje....“
TS-LKD teikiamas įstatymo projektas parengtas įvertinus aktyvią vietos bendruomenių veiklą, jos plėtros galimybes ir vietos bendruomenių pasirengimą prisiimti daugiau įsipareigojimų.
Bendruomeninės organizacijos, susibūrusios į Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungą, savo kreipimesi į Valstybės vadovus ir Seimo frakcijas deklaruoja, kad vietos bendruomenės gali ir yra pasiruošusios plėtoti savo veiklą. Taigi šiuo įstatymo projektu siekiama didinti ekonominį seniūnijų savarankiškumą, sudaryti sąlygas vietos bendruomenėms realiai dalyvauti savivaldoje, per bendruomenės gyventojų įsteigtas bendruomenines organizacijas teikti daugiau ir geresnės kokybės paslaugas visuomenei.
Šį įstatymo projektą taip pat paskatino rengti 2012 m. birželio 21 d. Seime priimtas Europos vietos savivaldos chartijos papildomas protokolas dėl teisės dalyvauti vietos valdžios reikaluose, kuris pripažįsta, jog asmens teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus yra vienas iš svarbiausių demokratijos principų.
Atsižvelgiant į Seimo priimtą nutarimą, šiuo įstatymu ir siekiama skatinti vietos bendruomenių pilietiškumą, iniciatyvumą ir veiklumą kaip vietos ekonominės socialinės gerovės pagrindą, įtvirtinant realias gyventojų galimybes per tiesioginius seniūnaičių ir seniūnų rinkimus daryti įtaką vietos savivaldos institucijų veiklai. Įstatymo projektu siūloma vietos bendruomenėms, gyventojams, gyvenantiems konkrečioje vietovėje, suteikti galimybę patiems per savo bendruomenines organizacijas vykdyti konkrečias funkcijas, naudojant tam viešąsias lėšas. Numatomi svarbiausi principai, kaip turėtų būti įgyvendinama vietos bendruomenių savivalda, kaip bendruomeninės organizacijos galėtų teikti viešąsias paslaugas, pirmiausia – socialines, gaunant tam biudžeto lėšų.
Teikiamame įstatymo projekte numatoma, jog biudžetinėms įstaigoms, kaip paramos gavėjams, vietos bendruomenių tarybų siūlymu gali būti skiriama vietos gyventojų, mokesčių mokėtojų, nepaskirtų kitiems paramos gavėjams 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšų dalis, nepaliekama galimybė gyventojui 2 proc. GPM skirti tiesiogiai biudžetinei įstaigai.
Įstatymo projekte taip pat nustatytais terminais numatomi konkretūs pavedimai Vyriausybei, kaip praktiškai įgyvendinti įstatymo projekte aprašytas nuostatas per teisės aktų projektų parengimą ir pateikimą Seimui.
Kad vietos bendruomenė pajėgi tartis ir susitarti dėl bendrų viešųjų reikalų tvarkymo, jau patikrino ir įrodė trečius metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vykdoma vietos bendruomenių savivaldos programa, pradžią gavusi kai bendradarbiavimą pradėjo Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (LVBOS) ir ministerija, penkiose pilotinėse Panevėžio rajono, Radviliškio, Raseinių, Šilalės ir Akmenės savivaldybėse vietos bendruomenėms įsijungus į socialinės paramos teikimą gerokai pasikeitė situacija. Nuo šių metų tokia sistema įgyvendinama visose savivaldybėse.
