„Prisipažįstame tik dėl vienos klaidos, kai užduotyje vietoje klaustuko buvo padėtas taškas. Tačiau vaikai vis viena suprato, ko yra klausiami“, - DELFI sakė Nacionalinio egzaminų centro direktorė.
Tuo tarpu, Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktoriui Bronislovui Burgiui apmaudu, kad po valstybinio matematikos brandos egzamino blogieji mokiniai vėl džiūgavo, o gerieji liūdėjo.
Kasmet matematikos egzaminų užduotis stebintis Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto jaunesnysis mokslinis darbuotojas dr. Dainius Dzindzalieta teigė, jog nekorektiškomis galima vadinti net trečdalį šiųmetinio valstybinio matematikos brandos egzamino užduočių.
Peržiūrėjo matematikai, bet mokiniai neišbandė
„Pagrįstos diskusijos apie egzamino užduotis įmanomos tuomet, kai patys mokiniai pasisako, ką jie suprato, ko nesuprato. Kol kas skundų, kad buvo nesuprasta, ko klausia uždavinys, mes neturime“, - į kritiką reagavo NEC vadovė.
Kaip skaitė S. Vingelienė, „ir komentaruose buvo rašoma, kad DELFI publikuotoje kritikoje yra kabinėjimosi. Jos žodžiais, per valstybinį matematikos brandos egzaminą tikrai nebuvo mokiniams negirdėtų, neįprastų uždavinių, formuluočių. Jas peržiūrėjo ne tik rengėjai, bet ir recenzentai ir tos formuluotės buvo šlifuojamos.
„Netiesa ir tai, kad sudarant brandos egzamino užduotis vengiama matematikos specialistų. Tarp užduočių rengėjų ir recenzentų buvo ne tik mokytojai, bet ir aukštųjų mokyklų dėstytojai. Šiųmetinio matematikos brandos egzamino užduotis peržiūrėjo net 4 matematikos mokslų daktarai”, - teigė NEC vadovė.
Paklausta, ar užduotis praktiškai išbando skirtingų lygių mokiniai ir taip patikrinama, ar spėja, ar supranta, ko klausiami, S. Vingelienė sakė, jog išbandymo Lietuvoje nėra.
„Tačiau šiemet NEC vykdė bandomuosius egzaminus, norėdamas patikslinti kriterinio vertinimo lygio aprašus“, - sakė DELFI pašnekovė.
Išvardijo konkrečius trūkumus
Kasmet matematikos egzaminų užduotis stebintis Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto jaunesnysis mokslinis darbuotojas dr. Dainius Dzindzalieta DELFI pateikė trumpą valstybinio matematikos brandos egzamino užduočių apžvalgą, įvardydamas kokios užduotys ir kodėl, jo nuomone, buvo nekorektiškos.
Pasak dr. D. Dzindzaletos, jau 2 užduotyje pradėta painioti mokinius. Pirmajame sakinyje MN yra tiesė, o antrajame sakinyje MN jau tampa atkarpa. „Matematikoje to nebūna“, - atkreipė dėmesį mokslo darbuotojas.
Matematiko teigimu, 6 uždavinys suformuluotas nekorektiškai. Teigiama, kad gaisro gesinimo sistemos veikia nepriklausomai. Nepriklausomai nuo ko? Viena nuo kitos ar nuo kitų veiksnių?
13 uždavinys, dr. D. Dzindzaletos, turėtų būti iš viso nevertinamas, nes nėra klausimo. Teigiama, kad po kiek laiko dviratininkų greičiai bus lygūs.
14 uždavinys taip pat vadinamas nekorektišku ir nevertintinu. „Galima tik spėti, kas turima galvoje, bet šio uždavinio sąlygos nesuprato ne vienas kalbintas matematikos mokslų daktaras. Problema ta, kad sąlygoje nepasakyta, jog skaičiai 2,5,8,...,251 sudaro aritmetinę progresiją, o be šios sąlygos uždavinys nėra vienareikšmiškai suprantamas“, - argumentavo VU jaunesnysis mokslo darbuotojas.
Jo nuomone, 17 uždavinys taip pat suformuluotas nekorektiškai. Nepasakyta, kad lošimo kauliukas antrą kartą metamas nepriklausomai nuo pirmo metimo baigties. Be to, kas tai yra „standartinis šešiasienis lošimo kauliukas“? Mokykloje minimas tik „lošimo kauliukas“. Matematoko nuomone, egzamino metu nevertėtų įvedinėti naujų terminų.
20 uždavinio prasmės dr. D. Dzindzaletai taip pat nepavyko suprasti. Kokią matematinę prasmę turi kritinių taškų suma?
Matematiko nuomone, 22 uždavinys suformuluotas nekorektiškai dėl to, jog nepasakyta, kad strypas yra nulinio storio, tad neaišku, kur yra tas vidurys. Sąlygą galima suprasti nevienareikšmiškai.
24 uždavinyje ne tik nesugebėta korektiškai suformuluoti užduoties, bet ir nesuvokta, kad vandens paviršius gali liesti rutuliuką ir iš šono.
„30 uždavinys nelogiškas. Ar galite įsivaizduoti matematikos mokytoją, kuris vietoje monetos metimo atsineštų dėžę su rutuliais ir su skirtingomis tikimybėmis parinktų nugalėtoją?“, - klausė dr. D. Dzindzaletga.
B. Burgis: jei užduotis sudarinėčiau aš, egzamino neišlaikytų penktadalis
KTU direktoriaus nuomone, beprasmis dalykas komentuoti užduotis, jei rezultatai vis viena bus vidutiniškai geri. „Valstybė padarys viską, kad suklastotų brandos egzaminų rezultatus, visų pirma anglų kalbos, o paskui – matematikos ir visų kitų. Nors, žinoma, didžiausią skersvėjį sukėlė anglų kalba ir matematika“, - sakė B. Burgis.
Paklaustas, koks tikslas klastoti, direktorius pasiūlė įsivaizduoti, kas būtų paaiškėjus, kad, pvz., du trečdaliai abiturientų neatliko anglų klausymo užduoties: „Būtų skandalas, kažkas turėtų atsistatydinti, tad jie padarys, kad viskas būtų gerai. O, valstybės supratimu, gerai yra tada, kai beveik nėra neišlaikiusių ir kai nėra labai daug gavusių maksimalius įverčius.“
„Maždaug, nebūk gudresnis už valdžią, mes parodysime tavo vietą. Nors, mano galva, tai didžiausias idiotizmas. Mes žinome, koks yra lygis, todėl turėtų būti labai nemažai neišlaikiusių, kita vertus, turi būti labai nemažai gavusių maksimalius įverčius. Kam skriausti gerus, darbščius, 12 metų stropiai dirbusius vaikus? Niekaip nesuprantu, kodėl negalima jų pradžiuginti?“, - klausė B. Burgis.
Rems Norvegijos žuvies pramonę
KTU gimnazijos direktoriaus žodžiais, po valstybinio matematikos brandos egzamino džiūgavo bukagalviai, o liūdėjo gerieji, nors turėtų būti atvirkščiai.
„Tinginiai ir nemokšos turėtų nusiminti, kad tikriausiai neišlaikė egzamino ir neramiai laukti rezultato, o geresnieji neturėtų jausti streso ir nervų. Tačiau pagal dabartinę tvarką blogesnieji mokiniai matematikos egzaminą vis viena išlaikys, nes užduotys sudarytos taip, kad bet kas, baigęs 7-8 klases gaus minimalų matematikos brandos egzamino įvertinimą“, - įsitikinęs B. Burgis.
KTU direktoriui neaišku, kur čia logika ir kas čia per stilius. Kam tada mokytis dar ketverius metus?
„Vaikai tai bematant supranta ir tada pabandyk rasti motyvacija 9, 10, 11, 12 klasėje, kad būtų mokomasi išvestinių, integralų, vektorių. Mokinys klausia, kam to reikia, nes žino - ir taip išlaikys egzaminą, kaip jo brolis, sesuo, draugas išlaikė. Ratas sukasi ir tada universitetai neturi kur dingti, priima ne tik aukštajam mokslui, bet ir apskritai mokslui nepasirengusius mokinius, nes juk neuždarysi universitetų“, - komentavo KTU gimnazijos vadovas.
B. Burgiui susidaro įspūdis, kad visiems taip gerai, vaikai, tėvai, universitetai patenkinti, seimūnai patenkinti. „Ir tik pačioje pabaigoje, kai žmogus baigia magistrantūra ar doktorantūrą, pasirodo, kad nieko dirbti negali, nes nieko nemoka. Tada blogai – bėgama į kitas šalis, pereinama į Norvegijos žuvies pramonę“, - sakė B. Burgis.
